Verslo vadovai dažnai susiduria su užduotimi spręsti žmogiškųjų išteklių problemas, ir yra keletas patarimų, kuriais galima vadovautis sprendžiant tokias problemas. Pirmiausia vadovai turėtų apibrėžti problemą, nuspręsdami, ar tai paprasta problema, kurią galima lengvai išspręsti vidinėmis priemonėmis, ar sunkesnė situacija, kuriai gali prireikti išorės įsikišimo. Kitas žingsnis galėtų būti susitikimas su susijusiais asmenimis ir bandymas rasti patenkinamą sprendimą. Tam tikrais atvejais klausimas gali būti išspręstas viduje – kitu atveju gali tekti kreiptis į išorės patarimus ar teisininko patarėją. Išlaikyti darbuotojų produktyvumą ir moralę gali būti sunku, kai nesprendžiamos žmogiškųjų išteklių problemos arba kai jos tvarkomos netinkamai.
Darbo vietos aplinka yra unikali ir kiekviena turi savo žmogiškųjų išteklių problemų. Kai kurios bendros problemos gali apimti tarpasmeninius konfliktus tarp bendradarbių, taip pat nesutarimus tarp darbuotojų ir jų vadovų. Rimtos problemos gali būti priekabiavimas, diskriminacija ir bet kokie kiti ginčai, kurie sukuria priešišką darbo aplinką. Pačios problemos buvimas arba tai, kad problemos nėra sprendžiamos efektyviai, gali sukelti tokias problemas kaip darbuotojų nepasitenkinimas ir apatija darbo vietoje. Problemos apibrėžimas ir įsipareigojimas ją spręsti yra įprasti pirmieji vadovų žingsniai.
Kitas patarimas sprendžiant žmogiškųjų išteklių problemas – gauti informaciją iš atitinkamų šalių, pirmiausia nusprendus, ar būtų naudinga su jomis pasikalbėti individualiai, ar su visais susijusiais susitikimais. Konfidencialumo išlaikymas dažnai yra prioritetas, siekiant išvengti apkalbų ar kitokio pobūdžio nesantaikos organizacijoje. Kai kurie problemų sprendimo įgūdžiai, kuriuos vadovai turėtų parodyti tokiose situacijose, apima aktyvų klausymąsi ir dialogo tarp besiginčijančių pusių palengvinimą.
Vadovams, neturintiems specialaus žmogiškųjų išteklių mokymo, gali prireikti aptarti problemą su atitinkamu žmogiškųjų išteklių darbuotoju, jei toks yra. Priešingu atveju galima vadovautis vidinėmis rašytinėmis taisyklėmis. Daugelis organizacijų turi vadovus ar kitą medžiagą, į kurią reikia kreiptis, kai susiduria su žmogiškųjų išteklių problemomis.
Veiksmingas vadovas paprastai žino, kada spręsti problemą, o kada – mažesnę problemą. Kai kurie žmogiškųjų išteklių klausimai nepatenka į priežiūros ar vadovo pareigas. Jei vidiniais metodais žmogiškųjų išteklių problemoms spręsti neįmanoma, gali tekti kreiptis pagalbos iš išorės, pavyzdžiui, profesionalios tarpininkavimo, ypač tais klausimais, dėl kurių gali kilti teisminis procesas. Tokiais atvejais labai svarbu išlaikyti savo profesionalumą, tokius ginčus sprendžiant diskretiškai.