Rūgštus lietus yra krituliai, užteršti labai rūgštinėmis dalelėmis. Tai atsiranda tiek dėl natūralios veiklos, kaip ugnikalnių išsiveržimai, tiek dėl žmogaus sukeltų kietųjų dalelių kaupimosi ir išmetamųjų teršalų atmosferoje. Daugelio aplinkosaugos ekspertų ir mokslininkų teigimu, rūgštūs lietūs gali padaryti didelę žalą aplinkai ir net konstrukcijoms, todėl daugelis reikalauja atnaujinti išmetamųjų teršalų standartus, kurie sumažintų žmogaus sukeltų rūgščių kritulių kiekį.
Kai tam tikros cheminės dujos, tokios kaip sieros dioksidas, amonis ar azotas, yra išstumiamos į atmosferą, jos gali susijungti su vandens molekulėmis ir sudaryti rūgščių turinčius debesis. Šiuos debesis gali varyti vėjas ir atmosferos pokyčiai, dėl kurių ilgainiui gali iškristi krituliai – rūgštus lietus, sniegas, šlapdriba, rūkas ar kitų rūšių krituliai. Žala padaroma, kai rūgštus šių kritulių pobūdis susimaišo su bet kuo, į ką patenka, įskaitant dirvožemį, akmenį, augalus ar vandenį.
Rūgščių lietų žala būna įvairių formų ir gali turėti daug pasekmių. Paprastai krituliai pakeičia pH balansą to, ką jie liečia, todėl pasikeičia cheminė sudėtis. Remiantis tyrimais, šie cheminiai pokyčiai gali turėti pražūtingų padarinių visų tipų ekosistemoms ir netgi kelti pavojų žmonių sveikatai ir civilizacijai.
Maistinių medžiagų išeikvojimas dirvožemyje yra viena dažniausių rūgščių lietaus žalos rūšių. Rūgščių vandens junginių patekimas į dirvą gali išplauti gyvybiškai svarbias maistines medžiagas, kurios daro dirvą derlingą. Dėl pakankamo užteršimo dirvožemio dėmės gali nebepajėgti palaikyti gyvybės ir nutrūkti maistinių medžiagų tiekimo linija visiems augalams paveiktoje vietovėje. Lietaus cheminiai junginiai išsisklaido dirvožemyje, todėl kaupiasi kenksmingos cheminės medžiagos, tokios kaip aliuminis, kurios gali naikinti augalus. Nuo šio momento sunaikinimas kaupiasi, nes dėl augalų nykimo sumažėja gyvūnų, paukščių ir vabzdžių populiacijų buveinės ir maisto šaltiniai.
Rūgščių lietų žala taip pat gali būti itin pavojinga vandens ekosistemoms. Kai rūgštus vanduo patenka į ežerą ar upelį, pH balansas krenta, o kenksmingos cheminės medžiagos, tokios kaip aliuminis ir gyvsidabris, patenka į vandens telkinį. Daugelis vandens rūšių yra itin jautrios rūgštims ir negali išsiperinti kiaušinių ar išgyventi užterštuose vandenyse; be to, padidėjęs rūgšties kiekis gali sunaikinti vandens augalus ir mikroorganizmus, sunaikindamas pagrindinius daugelio vandens būtybių maisto šaltinius.
Žmonių visuomenėje kai kurie tyrimai sieja didelę rūgštaus lietaus žalą su vėžiu ir kitomis ligomis. Šie pavojingi krituliai taip pat gali būti labai destruktyvūs tam tikroms akmens rūšims, pavyzdžiui, kalkakmeniui ir marmurui, ir padarė didelę žalą daugeliui senovinių pastatų, tiltų, paminklų ir meno kūrinių. Dėl rūgštaus lietaus žalos daugelis vyriausybių ėmėsi apsaugos ir atkūrimo pastangų, kad išsaugotų nacionalinius paminklus, įskaitant Laisvės statulą Niujorke ir Partenoną Atėnuose.