Taip pat žinoma kaip tarptautinė prekybos politika arba tiesiog prekybos politika, komercinė politika yra strategija, kurią vyriausybės naudoja siekdamos reguliuoti prekybos su kitomis šalimis procesą. Paprastai tokios politikos tikslas yra išlaikyti laisvosios prekybos pusiausvyrą, kuri padėtų atitinkamos tautos ekonomikai išlikti pageidaujamoje būsenoje. Kuriant bet kokią veiksmingą prekybos politiką, įskaitant reglamentus, susijusius su tarifais, importo ir eksporto kvotomis ir prekybos subsidijomis, yra keletas pagrindinių elementų.
Pagrindinis bet kokios prekybos politikos tikslas yra užmegzti ir palaikyti teisingus prekybos santykius su kitomis šalimis. Tai dažnai pasiekiama priimant reglamentus, padedančius subalansuoti importo ir eksporto kiekį, kuris yra susijęs su prekyba su kitomis valstybėmis. Tikslus tų taisyklių pobūdis skirsis, atsižvelgiant į susijusių prekių ir paslaugų rūšį ir poveikį, kurį prekyba tais produktais turėtų ekonomikai, jei pusiausvyra nebūtų išlaikyta.
Norint, kad prekybos politika būtų veiksminga, reikia išspręsti daugybę klausimų. Paprastai tokio tipo politika apima nuostatas, padedančias valdyti užsieniečiams priklausančių įmonių buvimą tam tikros šalies ribose. Į politiką taip pat bus įtraukti įvairių rūšių prekybos tarifų standartai, taip pat ribojamas importo kiekis, kuris gali būti priimtas į šalį per tam tikrą ekonominį laikotarpį. Kai kurios politikos kryptys taip pat bus sprendžiamos eksporto problemos, padedančios reguliuoti šalyje pagamintų prekių pardavimą užsienio valstybėms taip, kad būtų išlaikyta nacionalinės ekonomikos pusiausvyra.
Nors prekybos politiką dažnai kuria atskira tauta, susijusi su prekyba su kitomis valstybėmis, pasitaiko situacijų, kai kelios tautos savo noru pasirenka tą pačią politiką. Taip yra Europos Sąjungoje, kur daugelis valstybių narių naudojasi visai Sąjungai sukurta prekybos politika. ES atveju tai buvo įprastas metodas nuo pat jos įkūrimo 1957 m.
Vienas iš pagrindinių prekybos politikos aspektų yra tai, kad kiekvienas elementas, įtrauktas į bendrą politiką, turi būti retkarčiais įvertintas. Keičiantis ekonominėms sąlygoms tautoje, kai kurie politikos aspektai gali nebeatitikti geriausių šalies interesų. Tokiu atveju kai kurių politikos aspektų pritaikymas arba galbūt tų aspektų pakeitimas visiškai naujais reglamentais gali būti lengviausias būdas išvengti galimo neigiamo poveikio tiek šalies ekonomikai, tiek užsienio prekybos santykiams ateityje.