Reggio Emilia metodas yra alternatyvaus ugdymo forma, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų mokymui per stiprų bendruomeniškumo jausmą. Paprastai jis taikomas ikimokyklinių ir pradinių klasių mokiniams. Ši filosofija siūlo interaktyvius mokymo metodus, dažnai įvairiais būdais įtraukiančius tėvus, pedagogus ir aplinką.
Šis požiūris atsirado Italijos mieste Reggio Emilia po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu kai kurios miesto mokyklos atsisakė tradicinio požiūrio mokyti vaikus laikantis griežtos disciplinos ir gairių, o pasirinko lankstesnį metodą. Palaipsniui šis naujas būdas išpopuliarėjo visame pasaulyje, nes skatina vaiko vystymąsi tyrinėjant pomėgius ir užmezgant santykius su kitais.
Vienas iš pagrindinių Reggio Emilia požiūrio elementų yra mokyklos aplinka. Manoma, kad mažos ir bespalvės klasės yra neproduktyvios ir riboja vaiko vaizduotę. Ši filosofija siūlo pamokas vesti daug didesniuose kambariuose, kuriuose daug šviesos, erdvės ir tikrų augalų. Šio principo idėja yra skatinti studento tyrinėjimo jausmą nuo ankstyvos stadijos. Kai kurios mokyklos, taikančios Reggio Emilia metodą, stengiasi apriboti kliūtis tarp klasių, kad paskatintų mokinių sąveiką.
Tėvai ir draugai yra labai svarbūs šiai alternatyviai ugdymo formai. Už vaikų vystymąsi dažnai žiūrima kaip į visos bendruomenės atsakomybę. Tėvai labai raginami padėti savo vaikams ne tik ruošti namų darbus, bet ir įsitraukti į vaiko veiklą mokykloje. Reggio Emilia metodas labai vertina tėvų indėlį, o dauguma mokyklų tarybų rengia atvirus posėdžius tokiais klausimais kaip mokyklos mokymo programa ir politika.
Pagrindinė naujovė, kurią atnešė tokio tipo filosofija, yra pedagogų vaidmuo. Mokymosi medžiaga paprastai skirta pagerinti pačių mokytojų išsilavinimą, kad jie galėtų mokytis kartu su savo mokiniais. Daugelis šių mokymo metodų apima mokymąsi iš fizinės patirties, pavyzdžiui, lytėjimo, klausos ar matymo. Egzaminai, pvz., pasiekimų testai, dažnai yra riboti ir daugiau dėmesio skiriama padėti vaikams suprasti praktinius būdus, kaip jie gali panaudoti tai, ką jie mokosi.
Kitas svarbus Reggio Emilia metodo aspektas yra tai, kad vaikai gali kontroliuoti, kaip jie mokosi. Tėvams ir mokytojams dažnai nurodoma rasti būdų, kaip į vaiko mokymosi procesą įtraukti individualius mokinių pomėgius. Vaikai taip pat skatinami išreikšti save įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip rašymas, piešimas ir vaidinimas. Šiais darbais dažnai dalijasi ir netgi juos peržiūri bendraamžiai, kad paskatintų kolektyvinį dalyvavimą.