Nors skirtingi žmonės turi skirtingus mokymosi įpročius, yra keletas elementarių mokymosi įgūdžių, kurie yra beveik visuotinai naudingi mokymuisi. Šių įgūdžių pobūdis skiriasi priklausomai nuo medžiagos, kurią bandoma išmokti. Pavyzdžiui, matematikos uždavinį reikia spręsti kitu metodu, nei būtų naudojamas norint įsiminti daug informacijos be jokių problemų sprendimo elementų. Laikui bėgant, kai žmogus pradinius mokymosi įgūdžius ugdo įpročius, jis greičiausiai išsiugdys savo unikalius mokymosi įpročius. Šių įgūdžių ugdymas sukuria tvirtą pagrindą tobulinti ir labiau individualizuoti studijų metodus.
Vienas iš bendrų švietimo tikslų yra įsiminti informaciją, ypač žodyno kursuose, kai kuriuose gamtos mokslų kursuose ir daugumoje kalbų kursų. Pavyzdžiui, gali tekti įsiminti 20 žodžių užsienio kalba arba biologinių terminų rinkinio apibrėžimus. Vienas iš elementariausių mokymosi įgūdžių įsiminti yra terminų, kuriuos reikia įsiminti, sąrašų sudarymas. Fizinis sąrašo sudarymas dažnai padeda įsiminti. Be to, galima aprėpti vieną sąrašo pusę, pvz., biologinius terminus, ir pasitikrinti save bandant prisiminti aprėptą terminą, atitinkantį matomus sąraše esančius apibrėžimus.
Kitas elementarus įsiminimo mokymosi įgūdis yra kortelių naudojimas. Terminas ar žodis gimtąja kalba yra vienoje užrašų kortelės pusėje, o apibrėžimas arba svetimžodis – kitoje pusėje. Norint mokytis su šiomis kortelėmis, žiūrima į vieną pusę, pavyzdžiui, žodį gimtąja kalba, ir bandoma prisiminti atitinkamą žodį užsienio kalba.
Ne visas mokymasis apima įsiminimą, todėl yra ir elementarių studijų įgūdžių, skirtų spręsti problemas, tokias, kaip dažnai susiduriama matematikos ar gamtos mokslų srityse. Prieš sprendžiant problemą, reikėtų skirti laiko bent kukliai suvokti susijusias sąvokas. Pavyzdžiui, rūgščių ir bazių chemijos problema bus mažai prasminga tiems, kurie nežino, kas yra rūgštys ar bazės.
Iš daugelio elementarių studijų įgūdžių, susijusių su problemų sprendimu, svarbiausi ir visuotinai taikomi yra kartojimas ir praktika. Išspręsdami daugybę praktinių problemų, sumažinsite galimybę susidurti su nepažįstama problema. Praktika taip pat svarbi, nes ji padidina greitį, kuriuo galima išspręsti problemos etapus. Tai ypač svarbu atliekant ilgus bandymus su laiko apribojimais.
Nors tai nebūtinai patenka į pradinių studijų įgūdžių kategoriją, visų turimų išteklių naudojimas gali būti geriausias būdas pasiekti sėkmės. Mokytojai, viršininkai, darbo instruktoriai ir draugai gali suteikti vertingos pagalbos. Kiti ištekliai, tokie kaip internetas, vadovėliai ir kitos knygos, gali padėti išsiaiškinti neaiškius konceptualius dalykus arba sugriauti sudėtingą problemos žingsnį.