Dažniausiai, kai susirenka žmonių grupė, jie turi tikslą susiburti. Grupinis mąstymas yra apgailėtinas reiškinys, dažnai pastebimas grupės nustatymuose. Kai tai vyksta, grupės nariai linkę siekti kitų narių pritarimo, užuot ieškoję veiksmingiausio problemos sprendimo, kurį bando išspręsti. Dėl grupinio mąstymo atsiranda daug neigiamų pasekmių, kurios dažnai apima pažinimo paklaidas, nesugebėjimą nustatyti teigiamų alternatyvų ir nesugebėjimą kruopščiai dirbti pagal nenumatytų atvejų planus. Yra keletas pasiūlymų, kurių galima laikytis siekiant padėti panaikinti grupės mąstymą ir skatinti sveiką grupės pažangą.
Visiškai natūralu, kad žmonės, būdami šalia vienas kito, pradeda mąstyti panašiai, dažniausiai todėl, kad jie siekia vienas kito pritarimo. Visos grupės turėtų atsiminti, kad grupinis konfliktas taip pat yra natūralus, tačiau konfliktas gali būti palaikomas sveiko lygio. Tiesą sakant, kūrybinis konfliktas dažnai padeda grupei padidinti produktyvumą ir rasti veiksmingų problemų sprendimo būdų. Siekdami skatinti sveiką konfliktą ir vengti grupinio mąstymo, grupės nariai visada turėtų gerbti vienas kitą ir vengti asmeninės kritikos. Visi grupės vadovai turėtų rodyti pavyzdį ir taip pat įsitikinti, kad kiekvienas grupės narys supranta, ką reiškia sveikas konfliktas.
Tie žmonės, kurie pasirenka ir kuria grupes, turėtų nepamiršti apriboti žmonių skaičiaus vienoje grupėje iki 10. Jei grupėje yra daugiau nei 10 žmonių, tai skatina nesveiką konfliktą. Kiekviena grupė turi turėti ribų, kurių ji laikosi, sąrašą, nes poringos komandos ribos tik veda į neveikiančią grupę. Ribų nustatymas nereiškia, kad komanda negali mąstyti „už langelio“ ribų; tai tik reiškia, kad išoriniai požiūriai yra apsaugoti, kad nebūtų pasiektas sutarimas dėl netinkamų priežasčių. Puikus būdas neperžengti ribos yra struktūrinės diskusijos, nes tai skatina laikytis temos.
Grupės taip pat gali išvengti grupinio mąstymo, nepamiršdamos sugalvoti daugiau nei vieno sprendžiamos problemos sprendimo. Pasiūlyti daugiau nei vieną sprendimą taip pat naudinga, nes dažnai vadovybė nepriims pirmojo grupės sugalvoto sprendimo. Kad būtų išvengta grupinio mąstymo, antrasis sprendimas turėtų skirtis nuo pirmojo.
Įvairovės problemos dažnai skatina grupes dalyvauti grupiniame mąstyme. Kiekvienam nariui taip rūpi, kaip skirtis vienas nuo kito, kad jo dėmesys sutelkiamas į kitų narių pritarimą, o ne ieškodamas geriausio sprendžiamos problemos sprendimo. Kai taip nutinka, grupės vadovas turėtų skatinti sveikus kultūrinius skirtumus. Tai galima pasiekti prašant narių nuolat reikšti savo nuomonę tvirtai, tačiau pagarbiai.