Mokslo populiarinimo rašytojo Richardo Dawkinso 1996 m. sukurta „meme“ yra bet kokia idėja, plintanti tarp socialinių grupių. Jis buvo sukurtas kaip „geno“ variantas. Gamtoje esantiems genams stengiantis nukonkuruoti konkuruojančius genų rinkinius, memai socialinėje aplinkoje dėl mūsų dėmesio konkuruoja su kitais memais. Kultūros evoliucijos „memų“ požiūris į žmogaus idėjų visumą laiko savaime besidauginančių, mutuojančių, besivystančių subjektų ekologiją. Augantis protomokslas apie memus vadinamas „memetika“.
Be pokyčių, kai jie pereina iš proto į protą, memai negalėtų vystytis. Analogiškai biologinei evoliucijai šie pokyčiai vadinami „mutacijomis“, nors pagrindinė genetinės ir memetinės mutacijos dinamika iš esmės skiriasi. Nors genų ir memų veikimas gali labai skirtis, jie turi tam tikrų panašumų.
Genus ir memus sieja vienas dalykas, tai diferencijuota savęs replikacija. Tam tikri genai ir memai dauginasi efektyviau nei kiti, o tai reiškia, kad jų yra daugiau nei konkuruojančių variantų. Šie variantai tampa kontekstu, kuriame konkuruos kitas mutantų variantų etapas.
Nors nei genai, nei memai savarankiškai nesuvokia savęs, jie „savanaudiškai“ sukuria elgseną ar struktūras, optimizuotas jų pačių, nebūtinai šeimininko, išlikimui ir klestėjimui. Memetikoje kultai dažnai naudojami kaip to pavyzdys. Akivaizdu, kad memai ir genai gali prisidėti prie tolesnio šeimininko išlikimo ir klestėjimo, bet tik tiek, kiek tai padeda jų pačių replikacijai. Genai ir memai taip pat veikia parazitiniais ir simbioziniais susitarimais. Lygiai taip pat, kaip genų kompleksai arba organizmai išnaudoja arba padeda vieni kitiems, remdamiesi savo specifine niša, memų kompleksai – pasaulėžiūra – kuria panašias strategijas, kurios atitinka jų gebėjimą skleistis.
Fiziškai memai dažniausiai apibrėžiami kaip neurologiniai modeliai žmogaus smegenyse, nors menas, kultūra, mokslas ir kitos dirbtinės struktūros dažnai laikomos memų nešėjais arba memų reprezentacijomis išoriniame pasaulyje. Nors memetika kartais kritikuojama kaip pervadinta sociologijos ar grupinės psichologijos inkarnacija, ši sritis turi savo žurnalus, tyrinėtojus ir metodus, kurie ją išskiria iš istorinių disciplinų. Pats terminas „meme“ tapo užkrečiančiu memu, pasirodo daugelyje populiarių žurnalų ir knygų apie rinkodarą, verslą ir psichologiją.