Oro slėgis, dar vadinamas atmosferos slėgiu arba barometriniu slėgiu, yra svorio arba jėgos dydis, kurį atmosfera bet kuriuo metu veikia tam tikroje Žemės dalyje. Pagrindinis oro slėgio matavimo būdas yra prietaisas, vadinamas barometru, kuris yra termino barometrinis slėgis kilmė. Gyvsidabrio arba vandens barometrai susideda iš tuščiavidurio vamzdelio, viename gale pritvirtinto prie gyvsidabrio arba vandens talpyklos. Oro slėgis priverčia medžiagą pakelti į vamzdelį ir išmatuoti oro slėgį. Meteorologai dažnai naudoja aneroidinį barometrą, kuris naudoja metalinės ląstelės susitraukimą ir išsiplėtimą atmosferos slėgiui matuoti.
Kadangi oro kiekis Žemės atmosferoje mažėja didėjant aukščiui, oro slėgio matavimas jūros lygyje bus didesnis nei matavimas didesniame aukštyje ir mažesnis nei iš mažesnio aukščio. Jūros lygyje, kuris yra lygus nuliui, oro slėgio pakanka, kad gyvsidabrio lygis barometre pakiltų maždaug 30 colių (76.2 cm). Didėjant slėgiui gyvsidabriui, jis pakils maždaug 1 coliu (2.54 cm) kiekvieną papildomą 1,000 pėdų (304.8 m) aukščio padidėjimą. Aukšto slėgio sritis apibrėžiama kaip oro slėgio matavimas virš jūros lygio, o žemas oro slėgis yra žemesnis nei jūros lygyje.
Aneroidinis barometras yra elektroninis prietaisas, kuris taip pat gali būti naudojamas oro slėgiui matuoti. Skirtingai nuo gyvsidabrio barometro, aneroidiniuose barometruose yra beorė metalinė kamera, kuri išsiplečia arba susitraukia pasikeitus oro slėgiui. Šie metalo impulsai paverčiami skaitmeniniais signalais, kurie pateikia oro slėgio išvesties rodmenis. Aneroidiniai barometrai dažnai naudojami namų orų prognozavimo įrenginiuose, kuriuose oro slėgio pokyčiai naudojami kartu su kita atmosferos informacija.
Meteorologai barometrais prognozuoja Žemės atmosferos slėgio pokyčius. Šią informaciją galima naudoti kuriant tam tikros šalies ar regiono žemėlapius, kuriuose būtų rodomos aukšto ir žemo slėgio sritys, taip pat vietovės, kuriose oro srautas sukelia atmosferos pokyčius. Šie duomenys kartu su kita informacija, pvz., oro temperatūra, vėjo greičiu ir drėgme, yra pagrindinė priemonė nuspėti perkūniją, tornadus ir kitus atšiaurius oro modelius. Sparčiai mažėjantis oro slėgio matavimas gali būti stipraus vėjo pranašas, nes vėją sukuria oro molekulės, kurios nuolat juda iš aukšto slėgio zonų į žemą, siekdamos išlyginti.