Reguliavimo genas yra genas, kuris lemia, ar genai bus išreikšti, ar ne. Taip pat žinomi kaip reguliatoriai, kai kurie reguliuojantys genai yra susiję su konkrečiu genu, o kiti gali valdyti susijusių genų grupę. Šiuos genus gamina visi organizmai ir jie yra svarbi kontrolės ir pusiausvyros sistemos dalis, naudojama siekiant sumažinti genetinę raišką, kad organizmas veiktų efektyviai ir efektyviai.
Kai kuriais atvejais reguliuojantis genas veikia kaip aktyvatorius, įjungiantis geną ar genų grupę, kad galėtų pasireikšti ekspresija. Reguliavimo genas gali reaguoti į aplinkos spaudimą, pavyzdžiui, kai bakterijos aktyvatorius suaktyvina atsparumo antibiotikams geną, kai organizmas yra šalia antibiotikų. Sudėtinguose daugialąsčiuose organizmuose reguliuojantys genai dalyvauja ląstelių diferenciacijos procese, nulemdami, į ką ląstelė išsivystys. Tai leidžia organizmams turėti didelę ląstelių tipų įvairovę, gaminant viską nuo neuronų iki odos ląstelių.
Kiti genai veikia kaip represoriai, išjungiantys genus, kad jie negalėtų išreikšti. Kaip ir aktyvatoriai, slopintuvai gali veikti reaguodami į daugybę skirtingų dalykų, įskaitant aplinkos spaudimą ir embriono vystymosi poreikius. Šie genai gali užkirsti kelią RNR transkripcijai, kad genetinė medžiaga nebūtų naudojama. Šio tipo reguliuojantys genai taip pat gali slopinti kenksmingą geną, kad organizmas būtų sveikas.
Kaip ir kiti genai, reguliavimo genai turi informacijos, kuri naudojama baltymams koduoti. Jie yra transkribuojami į RNR, kurią ląstelės naudoja baltymams, kuriuos šie genai skirti išreikšti, gaminti. Sukurtas baltymas gali įvairiais būdais veikti ląstelės viduje esančią genetinę medžiagą, priklausomai nuo to, ką jis turi daryti. Pavyzdžiui, reguliuojantis genas gali sukurti baltymą, kuris užsifiksuoja DNR dalyje, kad jos nebūtų galima transkribuoti.
Reguliuojamųjų genų identifikavimas atliekamas tiriant genomą, surandant specifinius genus, žiūrint į baltymus, kuriuos jie koduoja, ir tiriant šių baltymų poveikį. Tyrėjai, dirbantys su tokiais organizmais kaip vaisinės musės, gali atlikti tokius veiksmus, kaip išjungti arba įjungti genus, o paskui stebėti rezultatus, kad sužinotų daugiau apie tai, ką šie genai veikia. Tokiuose organizmuose kaip žmonės, kur genetinė manipuliacija nelaikoma etiška, mokslininkai gali palyginti daugelio žmonių genetinę informaciją, kad ieškotų bendrybių ir skirtumų, naudodamiesi šia informacija tam, kad susiaurintų konkrečių genų funkcijas.