Inertinės dujos, kartais vadinamos inertinėmis dujomis, yra elementai, sudarantys 18 periodinės lentelės grupę. Periodinės lentelės grupėse esantys elementai turi daug bendrų cheminių savybių. Pavyzdžiui, tauriosios dujos paprastai neturi spalvos ar kvapo; nėra degūs; ir daugeliu atvejų mažai tikėtina, kad jie dalyvaus cheminėse reakcijose. Visos šios savybės ypač taikomos normaliomis temperatūros ir slėgio sąlygomis, nes skirtingos savybės gali atsirasti esant ekstremalioms temperatūros ar slėgio sąlygoms. Pavyzdžiui, esant ypač žemai temperatūrai ir aukštam slėgiui, 18 grupės nariai tampa skysti ir gali būti naudojami kaip galingi kriogeniniai šaltnešiai.
Pirmosios šešios 18 grupės tauriosios dujos randamos gamtoje, o kai kurios iš jų yra vieni iš labiausiai paplitusių žmogui žinomų elementų. Helis ir neonas, pirmosios dvi tauriosios dujos, yra antras ir ketvirtas labiausiai paplitęs elementas žinomoje visatoje. Kiekvienos paskesnės tauriosios dujos gamtoje yra mažiau paplitusios nei ankstesnės. Tačiau dujų gausa Žemėje neatspindi jų santykinio gausumo likusioje žinomos visatos dalyje. Pavyzdžiui, helis yra antras labiausiai paplitęs elementas žinomoje visatoje, tačiau tik trečias pagal paplitimą Žemės atmosferoje tauriosios dujos.
Viena iš ryškiausių tauriųjų dujų savybių yra mažas cheminis reaktyvumas, pasireiškiantis daugeliu sąlygų. Mažam reaktyvumui paaiškinti galima panaudoti 18 grupės elementų atomines savybes. Kiekvienos tauriosios dujos turi pilną valentinį apvalkalą, o tai iš esmės reiškia, kad yra užimtos visos turimos erdvės elektronams. Atomas, turintis pilną valentinį elektronų apvalkalą, neturi ypatingo polinkio reaguoti su kitais atomais ar molekulėmis, nes reakcijos apima elektronų dalijimąsi arba keitimąsi jais. Cheminės reakcijos dažniausiai įvyksta, nes dalijimasis elektronais arba keitimasis jais priartina dalyvaujančius atomus prie „tauriųjų dujų konfigūracijos“, turinčios pilną valentinį apvalkalą – tauriosios dujos jau turi tokią konfigūraciją, todėl mažai tikėtina, kad jos reaguos chemiškai.
Daugelyje skirtingų mokslo ir pramonės procesų naudojamos įvairios inertinės dujos. Pavyzdžiui, skystas helis ir skystas neonas egzistuoja esant temperatūrai, artimai absoliučiam nuliui, todėl jie gali būti naudojami kaip galingi šaltnešiai superlaidininkams ir kitiems įrenginiams, kurie veikia tik žemoje temperatūroje. Helis taip pat dažnai maišomas su dujomis, kurias narai naudoja kvėpuoti, nes žmogaus audiniai jo nėra taip lengvai absorbuojami kaip kitos dujos, pavyzdžiui, azotas. Tauriosios dujos taip pat naudojamos oro balionų ir dirižablių plūdrumui užtikrinti, šviesoms gaminti ir kaip galingų lazerių komponentai.