Įvairius kokybinių matavimų tipus galima suskirstyti į dalyvių stebėjimą, tiesioginį stebėjimą, nestruktūrizuotus interviu ir atvejų tyrimus. Galima naudoti daugybę skirtingų matavimo metodų, tačiau paprastai jie patenka į šias kategorijas. Pavyzdžiui, atvejų tyrimai dažnai yra kitų naudojamų metodų derinys. Kokybinius matavimus atlikti sunkiau nei kiekybinius, nes jie remiasi didelėmis, išsamiomis nekoncentruotų duomenų saugyklomis, o ne konkrečiais skaitiniais duomenimis. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad kokybinius matavimus sunku kiekybiškai įvertinti ir paprastai jie naudojami hipotezėms suformuluoti arba nuodugnesniam konkretaus dalyko žvilgsniui.
Dalyvio stebėjimas – tai kokybinių matavimų grupė, kurios tikslas – tyrėjas, aktyviai dalyvaujantis konkrečioje tiriamoje kultūroje ar grupėje. Tai labai daug laiko atimantis matavimo metodas, nes tyrėjui paprastai prireiks šiek tiek laiko, kol įgytų stebimų žmonių pasitikėjimą. Geriausias tokio tipo matavimo dalykas yra tai, kad dalyviai dažnai nesuvokia, kad yra tiriami, todėl labiau tikėtina, kad elgsis taip, kaip elgtųsi įprastai. Pagrindinė tokio tipo kokybinių matavimų problema yra ta, kad juos atlieka aktyvus dalyvis, kuriam dėl asmeninio dalyvavimo gali būti sunku būti objektyviam renkant duomenis.
Tiesioginis stebėjimas yra dar vienas iš galimų kokybinių matavimų. Tai labai panašu į dalyvio stebėjimą, išskyrus tai, kad stebėtojas atlieka stebėtojo, o ne dalyvio vaidmenį. Tai gali sukelti situacijas, kai dalyviai keičia savo elgesį, nes yra stebimi. Tačiau šis metodas leidžia stebėtojui lengviau išlikti neutraliam savo stebėjimuose. Tokios technologijos kaip vaizdo kameros ir vienpusiai veidrodžiai gali būti naudojamos siekiant dar labiau atskirti tyrėją nuo dalyvių.
Kiti galimi kokybiniai matavimai naudoja tokius metodus kaip atvejų analizė ir nestruktūrizuoti interviu. Nestruktūruoti interviu yra naudingesni bendrai tyrinėjant dalyką, nei formuluojant gerus duomenis, nes jie iš prigimties yra subjektyvūs. Interviu metu kai kurie problemos aspektai gali būti aptariami išsamiau nei kiti, ir jie yra atviri tiek dalyvių, tiek pašnekovo šališkumui. Atvejų tyrimuose iš esmės naudojamas kitų kokybinių matavimų derinys, kad susidarytų bendras vaizdas.
Duomenų, surinktų naudojant kokybinius matavimus, analizė dažnai yra problemiška. Paprastai tyrėjai apibendrins, remdamiesi konkrečiais pastebėtais dalykais. Duomenys beveik visada bus įrašomi kaip kokio nors aprašymo nuorašas, kuris vėliau išsamiai peržiūrimas, kad būtų padarytos išvados. Paprastai kokybiniai matavimai naudojami tik norint ištirti dalyką ir pasirinkti temą kiekybiniam tyrimui.