Ultravioletinė spinduliuotė (UV) yra tam tikras elektromagnetinio spektro šviesos diapazonas. Žmonėms jis nematomas, nes jo bangų ilgių diapazonas yra už žmogaus suvokimo ribos. Yra žinoma, kad UV spinduliai sukelia saulės nudegimus, tačiau jie taip pat turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai. Saulė skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, tačiau didžiąją jos dalį neleidžia pasiekti Žemės paviršiaus ozono sluoksnis. UV technologijos pritaikymas yra plačiai paplitęs šiuolaikinėse išsivysčiusiose šalyse.
Vokiečių fizikas Johanas Wilhelmas Ritteris ultravioletinę spinduliuotę atrado 1801 m., stebėdamas saulės spindulių poveikį sidabro druskoms. Jis pastebėjo, kad šviesa, kurios bangos ilgis yra šiek tiek didesnis už matomos violetinės šviesos bangos ilgį, tam tikruose junginiuose sukėlė cheminę reakciją. Elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į grupes pagal savybę, vadinamą bangos ilgiu, kuri yra susijusi su spinduliuotės energijos kiekiu. Netrukus buvo priimtas terminas „cheminiai spinduliai“, siekiant atskirti šią naują šviesos spindulių formą. Ultravioletinė spinduliuotė šiandien yra tinkamiausias terminas, kurio bangos ilgis yra nuo 10 iki 400 nanometrų.
Yra žinoma, kad UV spinduliai sukelia saulės nudegimą ir kai kurias odos vėžio formas. Tai atsitinka, kai per didelę ultravioletinę spinduliuotę sugeria DNR molekulės, molekulės, kuriose yra gyvų būtybių genetinių nurodymų. Tai gali sukelti mutacijas arba nuolatinius genetinio kodo pokyčius. Sveikas UV poveikio lygis skirtingiems odos pigmentams skiriasi, o tamsesnė oda gali sugerti daugiau UV spindulių.
Dauguma mokslininkų sutinka, kad kremas nuo saulės gali apsaugoti nuo saulės nudegimo žmonėms. Norint užtikrinti sveiką UV spindulių poveikį, žmonės turėtų naudoti kremą nuo saulės, kurio SPF reitingas yra 30 arba didesnis, ir pakartotinai jį tepti kas kelias valandas. Kūdikius ir mažus vaikus reikia saugoti nuo saulės. Saulės šviesa intensyviausia nuo 10 iki 3 val., todėl buvimas šiomis valandomis turėtų būti ribojamas. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia lauke, turėtų apsisaugoti nuo tvirto audinio.
Nepaisant žalingo poveikio, manoma, kad tam tikras UV poveikio lygis yra naudingas. UV spinduliai, patekę į odą, gali paskatinti vitamino D, kuris atlieka svarbią nervų sistemos reguliavimo funkciją, gamybą. Manoma, kad vitaminas D taip pat padeda palaikyti ir augti kaulus.
Ultravioletinė spinduliuotė gali būti gaminama dirbtinai, kaip ir matoma šviesa. Soliariumuose naudojami UV spinduliai, kad odai būtų toks pat poveikis, kaip ir natūrali saulės šviesa. Didelis UV spindulių kiekis gali būti naudojamas paviršiams sterilizuoti arba dezinfekuoti ligoninėse ir mokslinėse laboratorijose. Astronomijoje UV aptikimas gali duoti užuominų apie astronominio objekto temperatūrą ir sudėtį.