Limfocitai yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, kuris yra svarbi imuninės sistemos dalis. Limfocitai gali apsaugoti organizmą nuo infekcijos, nes gali atskirti savo organizmo ląsteles nuo svetimų. Kai jie atpažįsta svetimas medžiagas kūne, jie gamina chemines medžiagas, kad sunaikintų tą medžiagą.
Prieš gimdymą kaulų čiulpuose susidaro dviejų tipų limfocitai. B limfocitai, dar vadinami B ląstelėmis, lieka kaulų čiulpuose, kol subręsta. Subrendus, jie pasklinda po visą kūną ir susitelkia blužnyje bei limfmazgiuose. T limfocitai arba T ląstelės palieka kaulų čiulpus ir subręsta užkrūčio liaukoje – liaukoje, esančioje krūtinėje. Tik subrendę limfocitai gali atlikti imuninį atsaką.
Visi limfocitai gali gaminti chemines medžiagas, kovojančias su svetimomis molekulėmis. Bet kuri molekulė, kurią organizmas atpažįsta kaip svetimą, vadinama antigenu. Limfocitas, nesvarbu, ar B, ar T, yra specifinis tik vienos rūšies antigenui. Tik tada, kai aptinkamas atitinkamas antigenas, ląstelė pradeda stimuliuoti.
Yra du pagrindiniai T limfocitų tipai, kurių kiekvienas atlieka atskirą vaidmenį imuninėje sistemoje. T ląstelės žudikai ieško organizme ląstelių, užkrėstų antigenais. Kai žudikė T ląstelė atpažįsta antigeną, prijungtą prie kūno ląstelės, ji prisitvirtina prie užkrėstos ląstelės paviršiaus. Tada jis išskiria toksiškas chemines medžiagas į ląstelę, naikindamas ir antigeną, ir užkrėstą ląstelę.
T pagalbinės ląstelės išskiria cheminę medžiagą, vadinamą citokinu, kai jas aktyvuoja antigenas. Tada šios cheminės medžiagos skatina B limfocitus pradėti imuninį atsaką. Kai B ląstelė yra aktyvuota, ji gamina baltymus, kurie kovoja su antigenais, vadinamus antikūnais. Antikūnai yra specifiniai tik vienam antigenui, todėl organizme yra daug tipų B ląstelių.
Pirmą kartą susidūrus su antigenu, pirminiu imuniniu atsaku, reakcija yra lėta. Po to, kai jas stimuliuoja T pagalbinės ląstelės, B ląstelės pradeda daugintis ir tampa plazmos ląstelėmis arba atminties ląstelėmis. Plazmos ląstelės gamina antikūnus kovoti su antigenu, tačiau antigenas taip pat turi laiko daugintis. Antigeno poveikis organizmo ląstelėms yra tai, kas sukelia ligos simptomus. Iš pradžių gali prireikti dienų ar net savaičių, kol bus pagaminta pakankamai antikūnų, kad būtų galima nugalėti įsiveržiančią medžiagą.
Infekcijos metu plazmos ląstelės toliau dauginasi ir gamina antikūnus, tačiau negyvena labai ilgai. Plazmos ląstelės miršta per kelias dienas. Antikūnai sistemoje išlieka šiek tiek ilgiau, bet dažniausiai suyra per savaitę. Atminties ląstelės išlieka organizme daug ilgiau nei plazmos ląstelės ir antikūnai, dažnai metus. Jie yra svarbūs imunitetui stiprinti.
Jei antigenas vėl užkrečia kūną, atminties ląstelės reaguoja beveik iš karto. Jie iš karto pradeda daugintis ir tampa plazmos ląstelėmis. Dėl to antikūnai pradeda gamintis praktiškai akimirksniu. Šių vėlesnių infekcijų atveju atsakas yra toks greitas, kad simptomų galima išvengti. Tai žinoma kaip antrinis imuninis atsakas ir suteikia žmonėms imunitetą ligai.