Klimato kaita įvyksta, kai laikui bėgant smarkiai keičiasi vidutinė Žemės temperatūra. Vos vienas ar du laipsniai gali būti laikomi dramatiškais pokyčiais, nes Žemės ekosistema priklauso nuo labai trapios pusiausvyros, o net nedideli poslinkiai gali turėti didelį poveikį. Vidutinės temperatūros kritimas taip pat gali būti laikomas klimato kaita, tačiau šiais laikais žmonės, vartojantys šį terminą, dažniausiai kalba apie visuotinį atšilimą.
Viena iš priežasčių, kodėl klimato kaita tapo populiari ir kartais prieštaringa tema, yra ta, kad daugelis žmonių mano, kad tai daugiausia žmogaus veiklos rezultatas. Deginant iškastinį kurą, pvz., naftą ir anglį, susidaro šalutiniai produktai, tokie kaip anglies dioksido dujos. Kadangi Žemėje nėra pakankamai augalų, kad visą šį išmetamą anglies dioksidą greitai paverstų deguonimi, dujos lieka atmosferoje. Per procesą, vadinamą šiltnamio efektu, anglies dioksidas sulaiko saulės šilumą, o tai lemia planetos atšilimą.
Kitos klimato kaitos priežastys, kurios gali būti siejamos su žmonėmis, yra miškų naikinimas arba plačiai paplitęs medžių kirtimas ir metano dujų gamyba. Metanas paprastai gaminamas dideliais kiekiais kasybose, dideliuose gyvulininkystės ūkiuose, ryžių laukuose ir sąvartynuose. Komercinis azoto oksidą išskiriančių trąšų naudojimas taip pat didina teršalų kiekį.
Daugelis žmonių tiki, kad klimato kaitos padariniai jau matomi – tirpsta amžinasis įšalas netoli Šiaurės ašigalio ir kyla jūros lygis. Kylantis vandenynų lygis kelia susirūpinimą dėl mažėjančių pakrančių ir salų sausumos masės. Šiltesnis klimatas taip pat gali sukelti atšiauresnius orus, nes oro reiškiniai, tokie kaip uraganai, stiprėja nuo karšto, drėgno oro.
Kai kurie teigia, kad visuotinio atšilimo įrodymų galima rasti ir sumažėjusioje laukinės gamtos populiacijoje. Kai kurios gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, baltasis lokys, pamažu praranda savo apledėjusias buveines ir pastaraisiais metais jų populiacijos sumažėjo. Dėl šios priežasties daugelis laukinės gamtos grupių nori, kad baltasis lokys būtų įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašus.
Klimato kaitos samprata nėra nauja. Senovės ledynmetis yra gerai dokumentuotas ir buvo dar viena klimato kaitos forma, kurią sukėlė ne žmonės. Šiuolaikiniai klimato pokyčiai, atsirandantys dėl žmogaus elgesio, gali turėti teigiamos įtakos pasikeitus asmeniniam gyvenimo būdui. Nors kai kurie žmonės visuotinį atšilimą laiko tik teorija, vis labiau pripažįstama, kad planetos klimatas keičiasi ir žmonės nėra be priekaištų.
Daugelis paprastų gyvenimo būdo pakeitimų, kuriuos žmonės gali atlikti, kad padėtų kovoti su klimato kaita, yra susiję su energijos išteklių taupymu. Tokie veiksmai kaip nereikalingų šviesų išjungimas, naudotų daiktų pirkimas, o ne naujų pirkimas ir naudojimasis viešuoju transportu ar dviračiu, o ne vairuojant automobilius, gali turėti įtakos. Kitas naudingas taupymo būdas yra kuo daugiau prekių ir medžiagų perdirbimas. Jei žmonės nepaisys klimato kaitos, tai gali ir toliau spartėti ir drastiškai pakeisti planetą tiek prognozuojamais, tiek nenumatytais būdais.