Plokščiasis braižytuvas – tai įrenginys, kuriame grafiniams vaizdams ir paveikslams piešti naudojami rašikliai, o ne tipiniuose spausdintuvuose naudojamos spausdinimo galvutės, purkštukai ir rašalo kasetės. Dažniausiai naudojamas architektūriniams ir inžineriniams brėžiniams gaminti, braižytuvas turi plokščią vakuuminę lovą arba stalą ir judančią rankeną, skirtą rašikliui laikyti. Be švirkštimo priemonės kasetės ir atsarginių švirkštimo priemonių, taip pat pridedamas pagrindinis švirkštimo priemonė. Plokštieji braižytuvai piešdami naudoja vektorinę grafiką ir gali būti iki 50 pėdų (15.24 metro) skersmens. Specialus ritinėlio mechanizmas tiekia popierių į aparatą, o kitas suvynioja popierių po jo užtraukimo.
Judėjimą valdo roboto ranka arba kelios iš jų, kad būtų galima pritaikyti sudėtingesnius brėžinius. Popierius gali būti laikomas nuspaustas spaustukais, tačiau dažnai jis pritvirtinamas prie paviršiaus sistemos sukuriamu elektrostatiniu krūviu. Dideliuose braižytuvuose naudojama vakuuminė sistema, kuri įjungiama uždėjus popierių ant mašinos viršaus. Spindulys yra virš stalo, ant kurio išilgai juda rašiklis, o spindulys juda išilgai plokščiojo braižytuvo ilgio, leidžiantis judėti X ir Y ašimis.
Plokščiasis rašiklio braižytuvas nėra skirtas tekstui spausdinti, tačiau jei spaudinyje reikia teksto ar komentarų, galima įdėti rašalinę galvutę. Taip pat mašiną galima modifikuoti į plokščią pjovimo braižytuvą, prie svirties pritvirtinant frezavimo ir frezavimo įrankius. Naudojant šią konfigūraciją, galima pjauti medžiagas nuo kartono iki metalo.
Plokštiniam braižytuvui valdyti naudojama kompiuterinė programinė įranga. Kompiuterinio projektavimo (CAD) programinė įranga gali padėti suprojektuoti tai, ką reikia nupiešti braižytuvu naudojant kompiuterį. Daugumos plokščiųjų braižytuvų procesorius programuojamas naudojant Hewlett-Packard grafikos kalbą (HPGL), o senesniems modeliams programuoti ir valdyti naudojamos universalios naujosios simbolių instrukcijos (BASIC) arba IBM matematinių formulių vertimo sistemos (FORTRAN) kalbos. Dauguma mašinų turi tik skaitymo atmintį (ROM), kuri leidžia vartotojui programuoti rašiklio ir rankos judesius.
Kompiuteriniai failai, kuriuose saugomi braižytini duomenys, vadinami plotfile. Šiuos failus nuskaito braižytuvo valdymo programa, iš kurios galima reguliuoti plokščiojo braižytuvo nustatymus. Kad ir koks būtų kompiuterio sukurto failo formatas, programa konvertuoja jį į braižytuvo žinomą formatą. Lygiagretusis arba nuoseklusis kabelis yra prijungtas nuo kompiuterio prie plokščiojo braižytuvo, o duomenys netgi gali būti siunčiami el. paštu iš CAD sistemų į kitoje vietoje esančius braižytuvus.