Kognityvinis mokymasis – tai mokymasis patiriant, liečiant, klausantis ar kitaip suvokiant. Tai skiriasi nuo kitų mokymosi teorijų, pavyzdžiui, bihevioristinių, tuo, kad reikia tik besimokančiojo smegenų ir stimulo. Kognityvinis mokymasis remiasi Geštalto psichologijos teorijomis ir Jeano Piaget raidos psichologija. Į termino spektrą įtrauktas visas mokymasis, atliekamas savarankiškai skaitant, pvz., viskas, kas išmokta skaitant svetainę ar knygą.
Imitacija yra viena iš kognityvinio mokymosi formų, ir nors ji yra supaprastinta, ji priklauso tik nuo kito žmogaus elgesio stebėjimo, kaip gero būdo pasiekti tikslą. Sudėtingesni kognityvinio mokymosi tipai apima skaitymą, klausymą, žiūrėjimą ir lietimą. Į šią kategoriją galima priskirti bet kokį mokymąsi, įgytą patyrus. Dėl to daugelis žmonių šį mokymosi tipą priskyrė „pasyviam“ mokymuisi, tačiau nors kūnas atrodo pasyvus, protas tikrai toks nėra.
Piaget ir Geštalto psichologijos teorijos yra kognityvinio mokymosi pagrindas. Pagrindiniai Geštalto psichologijos principai yra tai, kad žmonės struktūrizuoja ir organizuoja savo patirtį, kad suvokimas nėra tas pats, kas tikrovė ir kad žmogaus patirtis turi būti suprantama kaip visuma, kurią reikia paaiškinti. Iš esmės jame teigiama, kad organizmas daro didesnę įtaką informacijos organizavimui ir saugojimui, nei buvo manyta anksčiau.
Piaget teorijos tai tęsia ir teigia, kad žmonės naujus įvykius supranta kaip „apgyvendinimą“ arba „asimiliaciją“. Apgyvendinimas keičia arba keičia supratimą, kad jis atitiktų naują įvykį. Asimiliacija – tai esamų schemų naudojimas naujam įvykiui suprasti.
Sąvoka „pažinimo“ reiškia procesus, vykstančius smegenyse. Pavadinimas „kognityvinis mokymasis“ gali atrodyti šiek tiek pasikartojantis, nes visas mokymasis tam tikru momentu turi įvykti smegenyse. Norint atskirti kognityvinį mokymąsi nuo kitų rūšių mokymosi, naudinga pagalvoti apie bihevioristinį mokymąsi. Šis tipas priklauso nuo klasikinio ir operantinio kondicionavimo.
Bihevioristinis mokymasis moko mokinį dalykų, skirdamas atlygį ar bausmę už tam tikrą elgesį. Jei kas nors nori, kad jo šuo sėdėtų pagal komandą, jis lieptų jam atsisėsti, o tada, kai parodomas toks elgesys, padovanotų skanėstą. Šuo, reaguodamas į šį teigiamą pastiprinimą, pakartotų elgesį, kad gautų kitą skanėstą. Nors kai kurie pažinimo procesai akivaizdžiai vyksta, mokymasis pirmiausia yra dėl įgimto atsako į atlygio gavimą.