Jūrinis klimatas, taip pat žinomas kaip vandenyno klimatas, jūrinis klimatas arba jūrinis vakarinės pakrantės klimatas, yra vidutinio klimato klimatas, egzistuojantis vakarinėse žemynų pakrantėse. Šie klimatai dažniausiai randami tarp 45° ir 55° platumų, nors Vakarų Europoje jie tęsiasi toliau į šiaurę. Jiems būdingas švelnus oras, tolygus kritulių lygis ir siauras metinis temperatūros diapazonas. Sąlygos šiuose regionuose skiriasi priklausomai nuo vietos ir topografijos.
Jūrinio klimato vėsias vasaras ir šiltas žiemas lemia vakarų šalių į krantą išpučiamas vandenyno oras, vyraujantys vėjai, pučiantys iš vakarų į rytus vidutinėse platumose. Šiose srityse metinės temperatūros svyravimai yra mažesni nei vietovėse, kuriose vėjai pučia virš žemės. Didelių vandens telkinių švelninamąjį poveikį temperatūrai lemia didelė vandens savitoji šiluma: tam tikro vandens kiekio temperatūrai pakelti reikia daugiau energijos nei lygiaverčio oro ar žemės kiekio. Todėl temperatūra virš vandenynų labai svyruoja.
Kai kuriais atvejais šiltos vandenyno srovės mažina netoliese esančios žemės temperatūrą ir padeda kurti jūrinį klimatą. Šio efekto pavyzdį galima pamatyti Golfo srovėje – pagrindinėje Atlanto vandenyno srovėje, kuri neša šiltą vandenį į šiaurę aukštyn Šiaurės Amerikos pakrantėmis ir aplink – į Vakarų Europą. Meteorologai mano, kad Vakarų Europos klimatas yra šiltesnis, nei būtų kitu atveju dėl Golfo srovės padarinių.
Vandenyno oras neša drėgmę, todėl jūrinio klimato zonose ištisus metus iškrenta pastovūs krituliai, o debesuotumas ir didelis drėgnumas. Žiemą šiose vietose taip pat dažnai sninga. Nors šiuose klimatuose nebūna visiškai sausas sezonas, kai kuriose vietose pastebima džiūvimo tendencija vasarą.
Kalnų grandinės turi didelę įtaką jūrinio klimato pasiskirstymui sausumoje. Šiaurės ir Pietų Amerikoje kalnų grandinės dažnai driekiasi iš šiaurės į pietus, veiksmingai blokuodamos vakarų ir vandenyno oro kelią. Dėl to klimato regionas siauromis juostomis plinta pakrante aukštyn ir žemyn. Kita vertus, Europoje kalnų grandinės, besitęsiančios iš rytų į vakarus, leidžia vandenyno orui prasiskverbti toliau į sausumą, sukuriant platų jūrinį klimatą didžiojoje žemyno dalyje.
Be vidutinio jūrinio klimato, esančio vidutinėse platumose, aukštesnėse ir žemesnėse platumose yra ir kitų veislių. Kai kurios subpoliarinių regionų sritys pasižymi jūrinio klimato ypatybėmis, todėl jos yra subpoliarinio vandenyno klimatas. Sąvoka „Subtropinė aukštuma“ vartojama apibūdinti regionams, kuriuose vyrauja jūrinis klimatas dėl didelio aukščio vėsinimo, tačiau esantys žemesnėse platumose, tropikuose.