Sąvoka „didelis greitis“ vartojamas apibūdinti labai didelį greitį, paprastai apibūdinamą kaip greitį, viršijantį 6,700 mylių per valandą (3,000 metrų per sekundę). Kaip galima įsivaizduoti, norint pasiekti hipergreitumą, reikia labai daug energijos, ir šis terminas dažniausiai pasitaiko astrofizikos srityje. Čia, Žemėje, hipergreitį galima pasiekti laboratorijoje labai griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o kai kurie fizikai daro būtent tai, norėdami ištirti objektų savybes esant hipergreičiui.
Žmonėms, besidomintiems kosmosu, hipergreitumas yra didžiulio susidomėjimo tema, turinti tam tikrų labai realių pasekmių. Erdvėje esantys objektai gali pasiekti hipergreitumą, o kai taip nutinka, dažniausiai nutinka įdomių dalykų. Viena iš kylančių problemų yra ta, kad kai objektas, esant dideliam greičiui, susiduria su kažkuo, jis linkęs išgaruoti ir taip pat gali išgaruoti bet ką, ką atsitrenkia. Be to, kietos medžiagos, tokios kaip metalai, gali keistai elgtis esant dideliam greičiui, veikdamos labiau kaip skysčiai.
Viena aplinka, kurioje tiriamas objektų judėjimas labai dideliu greičiu, apima smūgio vietų, pvz., meteorų sukurtų kraterių, tyrimus. Labai mažas meteoras gali padaryti nepaprastai daug žalos, o tai kelia susirūpinimą, nes meteorai retkarčiais atsitrenkia į Žemę. Hipergreitumas taip pat turi įtakos kelionėms kosmose, nes erdvėlaiviams gali kilti pavojus, jei į juos atsitrenktų dideliu greičiu judantys objektai. Dėl šių susidūrimų erdvėlaivis gali būti smarkiai pažeistas arba jį sunaikinti.
Kontroliuojami eksperimentai laboratorijose naudojami įvairių medžiagų savybėms tirti esant dideliam greičiui ir pamatyti, kas vyksta susidūrimų metu. Norint, kad šie eksperimentai būtų atliekami saugiai, reikalingi specialūs pasiruošimai, priemonės ir procedūros. NASA yra organizacijos, turinčios patalpas, kuriose galima atlikti tokius tyrimus, pavyzdys.
Fizikai taip pat atkreipė dėmesį į žvaigždžių tipą, vadinamą didelio greičio žvaigžde, kuri juda daug greičiau nei turėtų. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad tokios žvaigždės galėjo egzistuoti devintajame dešimtmetyje, o tai rodo, kad jos galėjo būti sukurtos sąveikaujant dvinarei žvaigždžių sistemai su juodąja skyle. Jei viena žvaigždė būtų įtraukta į juodąją skylę, ji galėtų veikti kaip timpa, dideliu greičiu išsviedydama suporuotą žvaigždę į kosmosą. Šias didelio greičio žvaigždes sunku pastebėti, o kai jos pastebimos, mokslininkai paprastai nori sužinoti daugiau apie jų kilmę. Kai kuriais atvejais konkrečios žvaigždės judėjimo pagreitėjimo priežastys nebuvo nustatytos.