Ryšys tarp makroekonomikos ir nedarbo yra tai, kad nedarbas yra vienas iš kelių makroekonominių principų. Makroekonomika nagrinėja ekonominius klausimus nacionaliniu požiūriu, priešingai nei mikroekonomika, kuri yra labiau individuali. Nedarbo lygio ir formos matavimas tautoje yra vienas iš ekonomikos būklės rodiklių. Sumažėjęs nedarbo lygis rodo ekonomikos nuosmukį, o tai daro įtaką kitiems ekonomikos kintamiesiems.
Staigus užimtumo lygio, kuris anksčiau buvo aukštas, sumažėjimas gali būti siejamas su tokiais veiksniais kaip paklausos sumažėjimas, skonio pasikeitimas ir sezoniniai pokyčiai. Tai yra makroekonomikos ir nedarbo ryšys, nes vienas iš galimo nuosmukio rodiklių yra staigus vartotojų prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimas. Infliacija yra dar vienas makroekonominis veiksnys, dėl kurio laikui bėgant didėja prekių ir paslaugų kainos. Kai taip atsitiks, pinigai negalės nukeliauti taip toli, kaip anksčiau, todėl sumažės tokių prekių ir paslaugų paklausa. Per tokį laikotarpį dauguma įmonių atleis dalį perteklinio personalo, siekdamos sutaupyti pinigų, kurie būtų buvę panaudoti apmokėti už nebepaklausas paslaugas.
Klientų skonių ir pageidavimų pokyčiai taip pat lemia paklausos pasikeitimą, dėl kurio kai kurie gamintojai ar gamintojai gali to nesuvokti. Pavyzdžiui, paaugliams skirtus produktus gaminanti įmonė turės nuolat atlikti rinkos tyrimus, taip pat tirti ir numatyti naujas paauglių gaminių tendencijas. Jei aprangos įmonei itin sėkmingai pavyksta pardavinėti violetinius džinsus vasaros laikotarpiu ir ji samdo naujus darbuotojus, kad patenkintų prekės paklausą, tokia įmonė turės numatyti, kada pirmenybė pereis prie mėlynų džinsų. Taip siekiama išvengti įstrigimo su nepageidaujamomis prekėmis, dėl kurių dėl sumažėjusios paklausos sumažėtų pardavimo pajamos ir atleistų daug darbuotojų. Nedarbas, kurį sukelia skonio pasikeitimas, taip pat gali prisidėti prie bendrų nacionalinių nedarbo lygių, o tai yra dar viena makroekonomikos ir nedarbo sąsaja.
Sezoninis nedarbas reiškia nedarbo rūšis, kurias sukelia sumažėjusi sezoninių produktų ar paslaugų paklausa. Makroekonomiką ir nedarbą taip pat sieja nedarbo poveikis kitiems ekonominiams veiksniams. Darbuotojai taip pat yra vartotojai, o kai dėl nedarbo neturės pinigų išleisti, visuminė prekių paklausa dar labiau mažės. Dėl to taip pat didėja bedarbio pašalpų ir kitų socialinio aprūpinimo paketų paklausa, o tai apkrauna vyriausybės biudžetą.