Aktyvus galaktikos branduolys yra nedidelis regionas, kurio skersmuo yra nuo 1 iki 100 šviesmečių, esantis galaktikos centre, skleidžiantis didžiulį kiekį spinduliuotės per tam tikrą arba visą elektromagnetinį spektrą, nuo trumpiausių gama spindulių iki ilgiausių radijo bangų. . Aktyvūs galaktikos branduoliai yra vieni energingiausių reiškinių visatoje, pagal šviesumą įveikiantys net supernovas.
Aktyvius galaktikos branduolius maitina medžiaga, besikaupianti ant supermasyvių juodųjų skylių, kurių masė nuo 106 iki 1010 kartų viršija Saulės masę. Šios juodosios skylės paprastai yra maždaug šviesmečių skersmens. Patekusi medžiaga susiformuoja į akrecinį diską, kuriame dujų dalelės juda ir susiduria viena su kita greičiu, artėjančiu prie šviesos greičio. Tai išskiria didžiulius energijos kiekius, dažnai reliatyvistinių čiurkšlių, išsikišančių statmenai akreciniam diskui, pavidalu. Priklausomai nuo to, ar šios srovės nukreiptos į Žemę, ar ne, aktyvus galaktikos branduolys gali turėti arba labai didelį šviesumą, arba visai mažai.
Aktyvūs galaktikos branduoliai yra labiausiai paplitę senesnėse, taigi ir tolimesnėse galaktikose. Kvazarai, aktyvių galaktikos branduolių pogrupis, yra vieni toliausiai stebimų objektų visatoje, stebimi 13 milijardų šviesmečių ar didesniu atstumu. Šie kvazarai tarnauja kaip langai į labai ankstyvą visatą. Nors manoma, kad visose masyviose galaktikose yra centrinių supermasyvių juodųjų skylių, kurios teoriškai galėtų maitinti aktyvius galaktikos branduolius, praktiškai atrodo, kad jos yra tik senesnėse galaktikose. Tikėtina, kad medžiaga centriniuose galaktikų regionuose dar nebuvo įkritusi į skylę, todėl jos pasiūla yra didesnė. Galingiausi aktyvūs galaktikos branduoliai kasmet sunaudoja maždaug saulės masės medžiagos.
Aktyvūs galaktikos branduoliai plačiai skirstomi į radijo garsų ir radijo tylų AGN. Radijo tyliuosiuose aktyviuose galaktikos branduoliuose paprastai trūksta reliatyvistinių čiurkšlių, išskiriančių šilumą ir šviesą per besikaupiančią medžiagą, bet be projekcijų. Radijo garsu aktyvūs galaktikos branduoliai turi reliatyvistines čiurkšles, o labiausiai šviečiančiuose objektuose – blazaruose – šios srovės yra labai arti regėjimo linijos.