Pioneer 10 yra nepilotuojamas kosminis zondas, pirmasis kirtęs asteroidų juostą ir tyrinėjęs Jupiterį bei jo palydovus. 2 m. kovo 1972 d. paleistas Pioneer 10 taip pat yra pirmasis zondas, pasiekęs Saulės sistemos pabėgimo greitį. Šiuo metu ji juda oranžinės milžiniškos žvaigždės Aldebarano kryptimi, kuri yra jaučio, sudarančio Tauro žvaigždyną, esantį maždaug už 65 šviesmečių, „akis“. Jei mūsų sistemos ir Aldebarano sistemos greitis vienas kito atžvilgiu būtų nulinis, Pioneer 10 jį pasiektų maždaug per du milijonus metų.
„Pioneer 10“ padarė pirmuosius didelės raiškos Jupiterio vaizdus iš arti. Pravažiuoti asteroidų juostą nebuvo sunku – nors kartais vaizduojama, kad ji yra tanki asteroidų, iš tikrųjų jie yra labai išsibarstę. Pagal savo pavadinimą Pioneer 10 ir jo sesuo Pioneer 12 buvo pirmieji tikri išorinės saulės sistemos tyrinėjimų pradininkai.
Kai kurios mokslinės užduotys, skirtos Pioneer 10, buvo tarpplanetinių ir planetinių magnetinių laukų tyrimas; saulės vėjo parametrai; kosminiai spinduliai; pereinamoji heliosferos sritis; neutralus vandenilio gausa; dulkių dalelių pasiskirstymas, dydis, masė, srautas ir greitis; Jovian aurorae; Jovijos radijo bangos; ir Jupiterio atmosferos bei jo palydovų stebėjimas.
„Pioneer 10“ laivas buvo 276 kg – mažas tarpplanetiniam zondui – ir buvo sukonstruotas pagal NASA Ames tyrimų centro „Pioneer“ programą. Kaip ir kai kuriuose kituose laivuose, skirtuose išlipti iš Saulės sistemos, jame buvo informacinė lenta, siunčiama kaip žinutė bet kokiems nežemiškiems žmonėms, kurie gali ją pasiimti ateityje.
Visai neseniai Pioneer 10 stebėjo, kad jis labai šiek tiek įsibėgėja atgal link Saulės sistemos, nes jis nuolat juda. Tai buvo vadinama Pioneer anomalija. Šis lėtėjimas netrukdys Pioneer 10 palikti Saulės sistemą, tačiau jo buvimas labai glumina fizikus, kurie įpratę labai tiksliai numatyti tokių objektų fizinę elgseną. Nors šio lėtėjimo priežastis gali būti kasdieniška, pavyzdžiui, dujų nuotėkis, taip pat svarstoma apie visiškai naują fiziką.