Tai įvyko seniai toli, toli esančioje galaktikoje, tačiau šiuolaikinių radijo teleskopų ir pasišventusio mokslininkų darbo dėka dabar turime įrašą apie didžiausią žinomoje visatoje nuo Didžiojo sprogimo įvykusį sprogimą.
Milžiniškas sprogimas, kurį, kaip teigia mokslininkai, sukėlė supermasyvios juodosios skylės išmetimas, įvyko mažiausiai prieš 240 milijonų metų galaktikų superspiečiaus, žinomo kaip Ophiuchus, centre, kuris yra maždaug 390 milijonų šviesmečių nuo Žemės.
Nors neįmanoma pateikti lengvai suprantamos kiekybinės ataskaitos apie sprogimo dydį, vadovaujanti tyrėja dr. Simona Giacintucci iš JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos teigė, kad tai simboliškai galima palyginti su Sent Helenso kalno išsiveržimu 1980 m. „Skirtumas yra tas, kad į kraterį iš eilės galite sutalpinti 15 Paukščių Tako galaktikų, šis išsiveržimas smogė į karštas spiečiaus dujas“, – sakė ji.
Tiesą sakant, sprogimas, išmetęs penkis kartus daugiau energijos nei ankstesnis didžiausio kosminio sprogimo rekordininkas, iš pradžių buvo atmestas dėl neįprasto dydžio. Panaudojus keturis radijo teleskopus ir palyginus rezultatus, tiesa paaiškėjo. „Radijo duomenys telpa rentgeno spinduliuose kaip ranka pirštinėje“, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro daktaras Maksimas Markevičius. „Tai yra kliūtis, kuri mums sako, kad čia įvyko precedento neturinčio dydžio išsiveržimas.
Trys juodųjų skylių tipai:
Opiuchus sprogimą sukėlė supermasyvi juodoji skylė, kuri klasifikuojama kaip mažiausiai milijoną kartų masyvesnė už mūsų saulę.
Žvaigždžių juodosios skylės yra labiausiai paplitusios – manoma, kad jų yra daug Paukščių Tako galaktikoje – ir gali siekti iki 20 kartų didesnę už saulę.
Mažiausios juodosios skylės yra žinomos kaip pirminės juodosios skylės, nors jų egzistavimas tebėra hipotetinis. Teoriškai manoma, kad pirmykščių juodųjų skylių dydis svyruoja nuo mažos sąvaržėlės masės dalies iki tūkstančių kartų didesnės už saulės masę.