Šoninis laikas reiškia dienų ilgį ir kitus laiko matavimus žvaigždžių, išskyrus mūsų saulę, atžvilgiu. Saulės diena trunka 24 valandas, o siderinė diena yra maždaug keturiomis minutėmis trumpesnė. Kasdieniame gyvenime visada naudojamas saulės laikas, tačiau astronomams dažnai naudinga naudoti sideralinį laiką, kai išreiškia tariamą žvaigždžių judėjimą danguje, stebimą iš žemės. Žodis „sidereal“ kilęs iš lotyniško žodžio sider, reiškiančio „žvaigždė“.
Kadangi Žemė sukasi aplink Saulę, Žemė turi apsisukti šiek tiek daugiau nei vieną pilną apsisukimą aplink savo ašį, kad užbaigtų vieną saulės dieną. Per vieną dieną žemė sukasi nedidelę savo orbitos aplink Saulę dalį, šiek tiek pakeisdama regimąjį kampą, kuriuo saulė nukreipta į žemę. Šis nedidelis maždaug vieno laipsnio priedas prie saulės kampo reiškia, kad žemė turi suktis dar keturias minutes, kad „pasivytų“ ten, kur saulė švietė būtent prieš vieną apsisukimą.
Tačiau kadangi kitos žvaigždės, išskyrus mūsų saulę, dažniausiai yra labai toli, pakanka tik visiško apsisukimo 360 laipsnių kampu, kol tolima žvaigždė vėl atsidurs pradiniame taške virš žemės. Šis 360 laipsnių sukimasis vadinamas siderine diena ir trunka 23 valandas 56 minutes ir keturias sekundes. Saulės dieną žemė apie savo ašį sukasi apie 361 laipsnį, tai užtrunka visas 24 valandas.
Astronomai dažnai naudoja sideralinį laiką, nes jiems rūpi, kiek laiko užtrunka žemė sukasi tolimų žvaigždžių, o ne saulės atžvilgiu. Siderinis laikas suteikia mums būdą matuoti laiką, kuris nepriklauso nuo saulės. Tai pašalina nedidelę matematinę komplikaciją ir sutelkia dėmesį tik į tai, kiek laiko reikia, kad žemė pasisuka 360 laipsnių kampu žvaigždžių atžvilgiu.
Astronomui dangus yra kaip žemėlapis, padalintas į 24 valandas. Siderinis laikas padeda šiems mokslininkams nustatyti, kur bet kuriuo metu yra tam tikra žvaigždė ar žvaigždžių rinkinys. Skirtumas tarp saulės ir sideralinio laiko nėra daug didesnis nei valanda ar diena, tačiau per kelis mėnesius ir metus susidaro labai didelis skirtumas. Tai galima pastebėti net be teleskopo. Jei žmogus kiekvieną vakarą žiūrėtų ar fotografuotų naktinį dangų tuo pačiu metu, jis pastebėtų, kad žvaigždės laikui bėgant pasislenka į vakarus.