Kas yra tarpgalaktinė žvaigždė?

Tarpgalaktinė žvaigždė yra ta, kuri nepriklauso galaktikai ir nėra joje. Jie taip pat žinomi kaip žvaigždžių atstumtieji, o papildomas, neoficialus pavadinimas yra trampinės žvaigždės. Tarpgalaktinės žvaigždės tikriausiai susiformavo galaktikoje, tačiau kažkoks įvykis galėjo išsviesti žvaigždes ir palikti jas savaime. Tarpgalaktinės žvaigždės samprata buvo hipotetinė iki 1997 m., kai Hablo teleskopas stebėjo kelias Visatos regione, vadinamame Mergelės spiečiu – galaktikų grupėje, kuri iš Žemės atrodo tarsi Mergelės žvaigždyne.

Žvaigždžių atstumtieji, matyt, nėra tokie reti. Apskaičiuotas vien tik Mergelės spiečių tarpgalaktinių žvaigždžių skaičius gali viršyti trilijoną. Nepaisant didžiulio šių žvaigždžių kiekio, astronomai mano, kad nakties dangaus vaizdas iš planetos, besisukančios aplink tarpgalaktinę žvaigždę, nebūtų labai jaudinantis. Žvaigždė nėra galaktikoje, taigi, nors gali būti matomos kelios tolimos galaktikos, jos gyventojai neturėtų perpildytų žvaigždžių dangaus, kurį žmonės galėtų matyti iš Žemės. Poveikis būtų dar blogesnis, jei planeta neturėtų mėnulio.

Kaip žvaigždės tapo tarpgalaktinėmis, tiksliai nežinoma, tačiau gali būti keletas galimų būdų. Viena iš jų yra ta, kad žvaigždės buvo susidūrusių galaktikų dalis, kurios išmetė žvaigždes susijungdamos. Kitas hipotetinis procesas – kelių žvaigždžių sistema per arti priartėja prie juodosios skylės, kai viena iš sistemos žvaigždžių kerta įvykių horizontą ir patenka į juodąją skylę, o kitos kažkaip atstumiamos, galiausiai susijungdamos ir suformuodamos tarpgalaktinę žvaigždę.

Hablo teleskopu stebėtos žvaigždės buvo raudonieji milžinai. Pirmoji užuomina, kad tarpgalaktinės žvaigždės iš tikrųjų gali egzistuoti, kilo, kai astronomai Mergelės spiečiuje aptiko planetų ūkus už galaktikų ribų. Planetinis ūkas susidaro kaip dalis proceso, kuris vyksta, kai žvaigždė artėja prie savo gyvavimo pabaigos, o jei planetiniai ūkai buvo už galaktikų ribų, tai reiškia, kad anksčiau žvaigždžių buvo už tų galaktikų ribų. Tada astronomai palygino Hablo giluminio lauko (HDF) – galaktikų giluminio erdvės vaizdo – kadrus su palyginti tamsios Mergelės spiečiaus dalies vaizdu. Jei ten egzistavo tarpgalaktinės žvaigždės, astronomai manė, kad ras papildomų, bet neryškių šviesos dėmių, ir tai padarė, patvirtindami tarpgalaktinių žvaigždžių egzistavimą.