Yra daug įvairių mokslinių ir praktinių sričių, kurios priklauso nuo kiekybinių duomenų rinkimo. Pavyzdžiui, kiekybinių duomenų rinkimas yra labai svarbus moksliniais tyrimais pagrįstose srityse, tokiose kaip chemija, fizika ir net kai kurios kalbotyros šakos. Jis taip pat būtinas atliekant bandymus ir kitais tikslais inžinerijos, kompiuterių mokslo ir kitose daug duomenų reikalaujančiose srityse bei projektuose, kuriais siekiama pagaminti galutinį produktą. Konkretūs kiekybinių duomenų rinkimo metodai įvairiuose projektuose labai skiriasi, tačiau yra keletas duomenų rinkimo principų, kuriuos galima plačiai, jei ne visuotinai, taikyti. Pavyzdžiui, svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pašalintos žmogiškosios ir eksperimentinės klaidos, rinkti ir analizuoti visus duomenis, o ne tik tuos, kurie atitinka teorijas, ir kelis kartus atlikti eksperimentą arba testą, kad būtų patikrinta, ar nėra klaidų.
Nors minimali klaida kartais yra priimtina, kai kuriais atvejais tai gali sukelti esminių netikslumų ar net projekto nesėkmės. Kai tik įmanoma, renkant kiekybinius duomenis reikėtų nustatyti, kiek paklaida gali būti toleruojama. Metodai ir įrenginiai, naudojami kiekybiniams duomenims rinkti, turėtų būti tokie, kad tai būtų daroma neviršijant toleruotino klaidų diapazono. Jei negali, tikriausiai reikia patobulinti duomenų rinkimo metodą arba sugalvoti visiškai naują.
Renkant kiekybinius duomenis dažnai kyla pagunda fiksuoti ir naudoti tik tuos rezultatus, kurie atitinka ankstesnius eksperimentus arba teorinius lūkesčius. Tai ypač aktualu, kai tik keli surinkti skaičiai labai skiriasi nuo laukiamų rezultatų. Tačiau šie nukrypimai gali būti labai svarbūs ir neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie kartojasi vėlesniuose eksperimentuose. Netikėti rezultatai gali rodyti problemas, susijusias su eksperimentine procedūra ar medžiagomis, arba netgi gali reikšti, kad esamos teorijos eksperimentavimo ar testavimo tema yra neteisingos. Kiekybinių duomenų rinkimo procesas gali būti efektyvus ir objektyvus tik tada, kai tyrėjas renka ir pateikia visus duomenis.
Kelių nepriklausomų bandymų vykdymas yra puikus būdas sumažinti klaidas renkant kiekybinius duomenis. Tai gali atskleisti tokias problemas kaip įrenginio kalibravimas, žmogiškoji klaida arba netikėtų ir nekontroliuojamų kintamųjų poveikis. Jei įmanoma, atskiros žmonių grupės turėtų atlikti testus ar eksperimentus, skirtus konkrečių kiekybinių duomenų rinkimui. Dvi grupės gali palyginti visus metodus ir kintamuosius, jei renka skirtingus rezultatus, taip joms leidžiant išskirti konkrečias klaidas, atsiradusias renkant kiekybinius duomenis.