Ribonukleino rūgšties (RNR) koncentracija yra šios genetinės medžiagos kiekio mėginyje matavimas. Ši nukleorūgštis yra vienas iš svarbių gyvybės elementų, labai svarbus organizmų – nuo banginių iki naminių kačių – funkcionavimui. Jis gali būti analizuojamas atliekant bandymus dėl įvairių priežasčių, įskaitant diagnostikos tikslus, tyrimus ir teismo ekspertizę. Prieš išbandant, jį reikia kruopščiai apdoroti ir patikrinti, kad būtų patvirtinta, kad mėginys yra vientisas ir duos tikslius rezultatus.
Apdorojant technikas iš mėginio išskiria RNR, kad galėtų jį analizuoti. Tai gali apimti gydymą fermentais, kurie pašalina dezoksiribonukleino rūgštį (DNR) ir baltymus, kurių gali būti mėginyje. Norint apriboti užteršimo tikimybę ir išsaugoti kuo daugiau RNR, būtina kruopšti kontrolė. Šiam procesui gali būti naudojami specialūs stikliniai indai ir laboratorinis plastikas, o technikai taip pat laikosi standartinės laboratorijos procedūros, kad užtikrintų nuoseklumą.
Klasikinis RNR koncentracijos matavimo metodas apima mėginio paleidimą per spektrofotometrą – prietaisą, kuris matuoja šviesos sugertį. Rodmenys gali suteikti informacijos apie tai, kiek RNR yra, atsižvelgiant į tai, kiek šviesos tam tikruose bangos ilgiuose yra sugerta. Tai taip pat gali parodyti, ar mėginyje yra teršalų, nes kitos medžiagos sugeria skirtingo bangos ilgio šviesą. Taigi, bandymas gali atlikti dvejopą funkciją, kiekybiškai įvertindamas RNR ir įvertindamas jos užterštumą.
Kitas variantas – į mėginį įpilti dažų ir apšviesti jį šviesoje, kad pamatytumėte, ar dažai fluorescuoja ir kaip intensyviai. Dažai gali glaudžiai jungtis su nukleino rūgštimis, kad gautų informacijos apie jų koncentracijas. Vienas šio metodo trūkumas yra tas, kad RNR koncentracijos vertės gali būti netinkamos, jei mėginyje taip pat yra DNR ar kitų priemaišų, nes dažai taip pat gali prisijungti prie jų. Technikai gali naudoti šią parinktį RNR koncentracijai nustatyti tik tuo atveju, jei yra įsitikinę, kad mėginys yra labai grynas, kad būtų išvengta klaidingų rezultatų.
Jei RNR koncentracija per maža, mėginys gali būti netinkamas naudoti. Pavyzdžiui, gali nepakakti atlikti testų ir dar kartą patikrinti rezultatus. Padidėjusi klaidų galimybė taip pat gali kelti susirūpinimą, nes mėginio problemos padidėtų, jei būtų prieinamas tik ribotas RNR kiekis. Technikui gali tekti išvalyti naują partiją arba paprašyti naujo mėginio, jei tai yra galimybė, kad nustatytų, ar įmanoma gauti švaresnį mėginį su didesne RNR koncentracija.