Visuotinio atšilimo problema yra susijusi su dujų kaupimu Žemės atmosferoje. Šie dūmai sudaro sluoksnį tarp Saulės ir Žemės, sukurdami vadinamąjį šiltnamio efektą. Kaip ir šiltnamiuose naudojamos stiklo plokštės konstrukcijos vidui sušildyti, atmosferoje besikaupiančios dujos sulaiko dalį Saulės energijos. Dėl to pamažu kyla Žemės temperatūra, o tai sukelia daug problemų visame pasaulyje.
Anglies dioksidas (CO2) yra pagrindinis visuotinio atšilimo problemos kaltininkas, nors prie šios problemos gali prisidėti ir kitos dujos. Didelius anglies dioksido kiekius išskiria automobiliai ir sunkvežimiai, kuriuos žmonės naudoja kaip transportą, ir kiti anglies dioksidą išskiriantys šaltiniai, pavyzdžiui, elektrinės ir pramonės gamyklos. Pagrindinis kovos su klimato kaita planas – išleisti griežtesnes šio kuro naudojimo taisykles ir ieškoti švaresnių energijos šaltinių. Tačiau net ir esant šiems pokyčiams, klimato kaita vis tiek tam tikru mastu paveiks planetą.
Yra penki pagrindiniai būdai, kuriais visuotinio atšilimo problema paveiks Žemę. Pirma, visuotinis atšilimas gali sukelti kai kurių ligų plitimą. Šiaurinėms vietovėms šylant, šiltame klimate klestintys vabzdžiai ims migruoti toliau į šiaurę nei įprastai. Šie vabzdžiai su savimi nešiojasi daugybę infekcinių ligų.
Kita problema, kurią iš dalies sukelia visuotinio atšilimo problema, yra uraganų padidėjimas. Vandenynai taps šiltesni ir sukels ankstesnius ir smarkesnius uraganų sezonus, nes šios audros klesti atogrąžų sąlygomis. Kartu su šiomis išaugusiomis audromis visame pasaulyje taip pat gali būti daugiau sausrų. Greičiausiai šiuo atžvilgiu labiausiai nukentės Afrika, nes iš pradžių daugelyje Afrikos regionų trūksta vandens.
Su uraganais, sausromis ir konfliktais, kuriuos sukėlė šios katastrofos; gali kilti ekonominiai sunkumai. Remontas turi būti atliktas užklupus audroms ir turi būti teikiama pagalba piliečiams, nukentėjusiems nuo uraganų ir didelių sausrų metu. Tai gali sukelti finansinę įtampą daugeliui šalių.
Galiausiai, rimčiausias visuotinio atšilimo problemos poveikis yra poliarinių ledynų tirpimas. Tirpstant poliarinėms ledo kepurėms kils jūros lygis. Dėl to daugelis didžiųjų miestų gali nugrimzti į vandenį ir taip išjudinti arba nužudyti milijonus piliečių.
Tirpstantys ledo dangteliai taip pat išmes Žemės ekosistemą, nes dangteliai pagaminti iš gėlo vandens, o žemiau esantys vandenynai – iš sūraus vandens. Kai jie ištirps, vanduo padarys vandenynus mažiau sūrus ir pakeis bendrą temperatūrą tiek Šiaurės Rytų Amerikoje, tiek Vakarų Europoje. Be to, kylant temperatūrai ir išnykus ledo kepurėms, tūkstančiai gyvūnų rūšių praras savo buveines. Pokyčius išgyvens tik tie, kurie sugeba prisitaikyti.
Galiausiai, jei ledo kepurės visiškai išnyks, visuotinio atšilimo problema gali dar labiau išaugti. Poliariniai ledo dangteliai yra balti, todėl saulė atspindi nuo Žemės. Jei jų nėra, didžiausias atšvaitas yra vandenynas. Tamsesnės spalvos, kaip jūros vanduo, sugeria Saulės energiją. Tai dar labiau padidins Žemės temperatūrą.
Nepaisant įrodymų, kad klimato kaita jau vyksta arba įvyks po kelerių metų, kai kurie tyrinėtojai teigia, kad visuotinis atšilimas nekelia grėsmės. Per šimtmečius Žemė natūraliai išgyvena atšalimo ir atšilimo ciklus, ir daugelis teigia, kad pastaruoju metu atmosfera įkaista dėl natūralaus Žemės modelio. Vis dėlto, kadangi nė viena pusė negali būti galutinai įrodyta, kol neatsiranda rimtų pasekmių arba jų neatsiranda, greičiausiai geriausia imtis atsargumo priemonių. Net ir be visuotinio atšilimo grėsmės, anglies dvideginio emisija mažina Žemės oro kokybę daugelyje sričių.
Geriausias būdas užtikrinti, kad visuotinio atšilimo problema nepakeistų žmogaus egzistavimo, yra imtis veiksmų, kol yra laiko. Anglies dioksido išmetimo ir kitų kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra pirmasis žingsnis kartu su griežtesniais vyriausybės reglamentais dėl šių degalų naudojimo. Tam reikės plėtoti ir diegti atsinaujinančius energijos šaltinius pasauliniu mastu.