Antigeno surišimas yra imuninis procesas, kurio metu antikūnas prisijungia prie antigeno. Antikūnas yra imuninė molekulė, skirta atpažinti ir nugalėti grėsmes organizmui, pvz., kenksmingas infekcijas; antigenas yra „nesava“ molekulė, kurią atpažįsta imuninė sistema ir, paprastai tariant, atakuoja antikūnai. Antigenai jungiasi prie imuninių receptorių visame kūne, dažniausiai ląstelių paviršiuje, ir sukelia imuninį atsaką. Antigeno surišimo savybės taip pat gali būti naudojamos laboratorijoje, ypač imunohistochemijos srityje. Imunohistochemijoje specifiniai antikūnai naudojami įvairių antigenų paplitimui audinio mėginyje nustatyti.
Kiekvieną antikūną pirmiausia apibrėžia mažas regionas jo gale, vadinamas antigeno surišimo vieta. Antigenų ir antikūnų surišimas yra labai specifinis; duotas antikūnas greičiausiai prisijungs tik prie vieno tipo antigeno. Antigeno surišimo vieta yra antikūno dalis, kuri nustato konkrečius antigenus, prie kurių jis gali prisijungti. Dauguma antikūnų yra struktūriškai labai panašūs visose srityse, išskyrus surišimo vietą. Šis antikūnų specifiškumas reiškia, kad yra milijonai skirtingų antikūnų, kurių kiekvienas nukreiptas į konkretų antigeną.
Antigeno surišimas gali turėti keletą skirtingų tikslų natūraliuose imuninės sistemos procesuose. Kai kuriais atvejais antikūnas prisijungia prie antigeno, kad parodytų kitoms imuninės sistemos dalims, kad tai kelia grėsmę. Antikūnas pats neneutralizuoja antigeno; jis tarnauja tik kaip žymeklis kitiems imuniniams mechanizmams. Kitais atvejais antikūnas iš tikrųjų neutralizuoja antigeną, prisijungdamas prie tam tikros antigeno dalies, dėl kurios jis yra žalingas. Taigi antigenų surišimas yra esminis imuninės sistemos procesas, be kurio daugelio patogenų nepavyktų veiksmingai sustabdyti.
Antigeno surišimo specifiškumas taip pat yra labai svarbus atliekant laboratorinius eksperimentus, kuriuose naudojama antikūnų ir antigenų sąveika, nes žinomų antikūnų specifiškumas gali būti naudojamas nežinomiems antigenams identifikuoti. Antikūnai yra veikiami audinio mėginyje, o antikūnų fluorescenciniai žymenys dažnai naudojami norint parodyti, ar surišimas vyksta, ar ne. Didelė fluorescencija reiškia aukštą antigeno surišimo lygį, o žema fluorescencija – žemą surišimo lygį. Tam tikri antigenai audinio mėginyje gali būti įvairių ligų indikatoriai. Tokiais imunochemijos procesais dažnai siekiama sukurti veiksmingus cheminės diagnostikos metodus įvairioms ligoms diagnozuoti.