Per visą žinomą Žemės istoriją yra daugiau nei tuzinas žemynų ir žemynų konfigūracijų, kurių šiandien nebėra. Plačiausiu lygmeniu jie linkę sekti „superkontinento ciklą“ – žemynai susijungia ir sudaro vieną milžinišką superkontinentą, tada vėl skyla į atskirus žemynus, tada procesas kartojasi dar kartą. Visas ciklas įvyksta maždaug kartą per 300–500 milijonų metų. Paskutinis superkontinentas buvo Pangaea, egzistavusi maždaug prieš 200 milijonų metų, o prieš tai – Rodinija, egzistavusi maždaug prieš 700 milijonų metų.
Kai kurios žinomiausios žemyninės konfigūracijos, kurių šiandien nebėra, yra Pangea (kurioje buvo visa pasaulio sausumos masė, išskyrus nedidelę dabartinės Kinijos dalį), Gondvana (Pietų Amerika, Afrika, Australija ir Antarktida susiliejo). Laurazija (Šiaurės Amerika ir Eurazija kartu), Baltica (mažas subkontinentas, sudarytas iš dabartinių Baltijos valstybių), Indija (kadaise buvęs nepriklausomas subkontinentas) ir Kergeleno žemynas (žemynas Indijos vandenyno pietuose, po vandeniu nuskendęs 20 mln. prieš metus).
Labiausiai žinomas iš visų senovės žemynų yra Pangaea. Pangėja, susiformavusi maždaug prieš 250 milijonų metų, iškart po didžiausio visų laikų Žemės masinio išnykimo, išsilaikė apie 70 milijonų metų, kol suskilo į tris dalis – Lauraziją, Gondvaną ir Afriką – maždaug prieš 180 milijonų metų. Pangea buvo C formos sausumos masė, besidriekianti per pusiaują, kurią sudarė daugiau nei 98% dabartinės visos žemyno ploto. Pangea buvo tokia didžiulė, kad gyvūnai būtų galėję nueiti iš Pietų ašigalio į Šiaurės ašigalį vien sausuma. Tai buvo vienintelis žinomas laikas, kai tai buvo įmanoma. Ištisinė šiaurės ir pietų kryptis taip pat skatino vandenynų maišymąsi, o tai reiškė, kad temperatūra buvo gana šilta ir vienoda visame Žemės paviršiuje.
Iš pradžių dinozaurai išsivystė Pangaea. Ankstyvoji dinozaurų fauna buvo pasaulinė ir visi valgė tą patį maistą: cikadus, spygliuočius ir vienas kitą. Tada, kai prieš 180 milijonų metų Pangėja pradėjo skilti, dinozaurai pradėjo stipriai skirtis pagal savo gimtąjį žemyną. Trys grupės atsiskyrė viena nuo kitos pagal tris pagrindinius tuo metu žemynus. Maždaug prieš 130 milijonų metų Pietų Amerika pradėjo tolti nuo Afrikos, todėl prieš 110 milijonų metų susikūrė visavertis Atlanto vandenynas. Maždaug prieš 60 milijonų metų, kai tik išnyko dinozaurai, Šiaurės Amerika pradėjo atsiskirti nuo Eurazijos, sukurdama Norvegijos jūrą.
Likę žemynai – Laurazija, Pietų Amerika/Antarktida, Afrika, Australija tapo naujų dominuojančių Žemėje būtybių – žinduolių – namais. Jau prieš 90 milijonų metų išsivystė pirmieji žinduolių klado nariai Laurasiatheria (kanopiniai gyvūnai, kurmiai, vėgėlės, šikšnosparniai, mėsėdžiai, ežiukai, banginių šeimos gyvūnai ir daugelis kitų) ir Euarchontoglires (graužikai, kiškis, medžiai ir primatai). Laurasijos žemyne. Tuo tarpu Afrikos žemyne esančiame saloje išsivystė superorderis Afrotheria (auksiniai kurmiai, drambliai, tenrekai, aardvarkai, hyraxes, drambliai, lamantinai ir kt.). Australijoje ir Pietų Amerikoje dominavo marsupials. Galiausiai Laurazija suskilo, padalijus tas grupes į dvi, o Afrika susidūrė su Eurazija, apsikeitusi fauna. Vos prieš tris milijonus metų Šiaurės Amerika palietė Pietų Ameriką prie Panamos ir įvyko paskutinis faunos pasikeitimas, daugiausia kenkiantis Pietų Amerikos gyvūnams.