Baltoji biotechnologija – tai pramoniniais tikslais naudojama biotechnologija. Pramonės šakos, kuriose naudojama baltoji biotechnologija, gamybos procese naudoja gyvus organizmus, organines medžiagas arba cheminius gyvų organizmų komponentus, pvz., fermentus. Šiuo metu naudojamos arba tiriamos baltos biotechnologijos taikymas apima gamybos procesus, biomedžiagų kūrimą ir alternatyvius energijos šaltinius. Be grynai komercinės naudos, baltoji biotechnologija taip pat tiriama kaip būdas padaryti pramonę ekologiškesnę, teikiant mažiau teršiančius energijos šaltinius, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kuriant pramoninius procesus su mažiau teršiančių šalutinių produktų.
Baltos spalvos aprašymas naudojamas pramoninei biotechnologijai atskirti nuo raudonosios biotechnologijos, naudojamos medicinoje, ir žaliosios biotechnologijos, naudojamos žemės ūkyje. Ribos tarp šių laukų yra neaiškios. Pavyzdžiui, auginant augalus ar grybus, siekiant juos panaudoti masinėje medicininių vaistų gamyboje, yra ir baltosios, ir raudonosios biotechnologijos elementų. Biodegalai galiausiai gali būti gaminami naudojant augalus, genetiškai modifikuotus tam konkrečiam tikslui, ir tai būtų riba tarp žaliosios ir baltosios biotechnologijos. Baltoji biotechnologija yra mažiausiai išvystyta iš šių sričių, todėl daugelį galimų jos pritaikymų reikės toliau plėtoti, kol jie taps ekonomiškai gyvybingi.
Biologiniai procesai yra pagrįsti cheminiais procesais, todėl baltoji biotechnologija įtraukiama į daugelį gamybos procesų ir produktų, kuriuose vyksta cheminės reakcijos. Kai kurios pramonėje naudojamos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie polimerai ir rūgštys, gali būti gaminamos biologiškai, o ne įprastomis priemonėmis. Pramoniniai fermentai gali būti naudojami intensyviuose chemijos procesuose, tokiuose kaip popieriaus gamyba ir drabužių tekstilės bei odos apdorojimas. Valymo priemonėse, pagamintose naudojant tokią biotechnologiją, pavyzdžiui, skalbinių ir indų plovikliuose, vietoj įprastų neorganinių cheminių medžiagų naudojami fermentai.
Kitas pritaikymas yra bioenergija, elektros ir kuro gamyba iš biomasėje esančios cheminės energijos. Vienas iš pranašumų yra tai, kad bioenergiją galima gaminti iš šalutinių žemės ūkio produktų, tokių kaip šiaudai, mėšlas ir cukranendrių liekanos. Biomasė taip pat gali būti gaunama iš tam konkrečiam tikslui auginamų kultūrų, tokių kaip kukurūzai, sojos pupelės ir kai kurios žolės rūšys. Taip pat tiriami dumbliai kaip galimas bioenergijos šaltinis. Bioenergija naudojama elektrinėse ir biokuruose, tokiuose kaip etanolis, biodyzelinas ir bioeteris. Aplinkos susirūpinimas buvo svarbus postūmis biokuro tyrimams, nes biokuras paprastai dega švariau nei iškastinis kuras, yra atsinaujinantis išteklius ir naudojamas medžiagoms, kurios kitu atveju būtų tiesiog išmestos kaip atliekos.