Sustabdyta animacija – tai būsena, sukelta keliomis priemonėmis, kai gyvo kūno procesai sulėtėja tiek, kad kūnas nėra nei gyvas, nei miręs. Iš pažiūros kūnas atrodo negyvas, nes tokios gyvybės funkcijos kaip širdies plakimas ir kvėpavimas yra beveik neaptinkamos, išskyrus medicinos prietaisus. Iš pradžių tai buvo koncepcija, kuri egzistavo tik mokslinėje fantastikoje, tačiau yra daug mokslinių tyrimų, skirtų ją paversti realybe. Tyrėjai mano, kad tobulinamas procesas medicinos personalui suteiks daugiau laiko gydyti kritines žaizdas ir išgelbės gyvybes, kurios kitu atveju būtų prarastos.
Sustabdytoje animacijoje kūnas dirbtinai perkeliamas į būseną, kuri yra ties mirties riba. Eksperimentai su gyvūnais atliekami keliose tyrimų laboratorijose ir visose jose taikomos skirtingos metodikos. Vienas iš būdų bando į organizmą suleisti šalto skysčio, kad būtų sukelta sunki hipotermija. Kai kūno temperatūra nukrenta virš tam tikro taško, sulėtėja ir visi medžiagų apykaitos procesai. Tai apsaugo kūną nuo mirties nuo kritinės traumos.
Kūno vėsinimas ir venų praplovimas organus apsaugančiu skysčiu sukelia sustabdytos animacijos būseną. Kiaulės buvo naudojamos kaip bandomosios, o jų kūnai buvo sužeisti, kai buvo pašalinta 60 procentų kraujo. Kiaulės pateko į sustabdytos animacijos būseną, o chirurgai naudojo laiką, kad pataisytų kitaip mirtinus sužalojimus. Kai jų kūno temperatūra buvo normali, kiaulės išgyveno po procedūrų be jokių pažinimo sutrikimų.
Kūnas vėsinamas, kad sumažėtų deguonies poreikis. Kai organizmas patiria traumą, deguonies poreikis yra gana didelis, tačiau dėl kraujo netekimo jo tiekimas yra mažas. Dėl to organizmas pirmiausia pažeidžia smegenis, o po to per labai trumpą laiką miršta. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, organizmo deguonies poreikiai mažėja, todėl medicinos personalui lieka daugiau laiko sutvarkyti žalą.
Kitas tyrimas sukelia sustabdytą animaciją, nuodijant kūną toksiškomis dujomis, tokiomis kaip vandenilio sulfidas. Idėja yra išlaikyti kūną gyvą aplinkoje, kurioje trūksta deguonies, sumažinant deguonies poreikį. Veikiamas didelės dujų koncentracijos, kuri yra šiek tiek mažesnė už toksišką lygį, kūnas patenka į sustabdytos animacijos būseną. Šis požiūris įkvėptas gyvūnų žiemos miego būdo, kai organizmo biologinė veikla nutrūksta, kai deguonies kiekis ore pasiekia kritinį lygį.
Jei organizmas tam tikrą laiką patenka į toksiškas dujas, jis slopina medžiagų apykaitos funkcijas ir sumažina deguonies poreikį. Kvėpavimas sumažėja, o organizmui reikia mažiau įkvėpimų ir labai mažai deguonies. Išlikti būsenoje tarp gyvenimo ir mirties tampa įmanoma sukuriant atmosferą, kurioje yra labai mažai deguonies. Kūnas atgaivinamas normalizavus deguonies lygį.
Chirurgai, traumų priežiūros specialistai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai mano, kad ši procedūra leis išgyventi geriau – išjungus kūną, chirurgai turės maždaug nuo vienos iki pusantros valandos operuoti ir atitaisyti žalą. Ši procedūra laikoma paskutine priemone išgelbėti žmones, patyrusius kitaip mirtinus sužalojimus, todėl nelaimingų atsitikimų, širdies priepuolių ir insultų aukoms gali prireikti kritinių minučių, kad jie galėtų patekti į ligoninę, kol bus padaryta negrįžtama kūno žala. Ištobulintas procesas taip pat leis ilgalaikes keliones kosmose.