Neandertaliečiai yra išnykusi Homo genties rūšis, kuriai priklauso žmonės ir daugelis mūsų protėvių bei jų evoliuciniai palikuonys. Neandertaliečiai egzistavo tik maždaug prieš 130,000 24,000–5 5 metų ir gali būti laikomi ankstyvu žmogumi, prisitaikiusiu prie atšiauraus ledynmečio klimato. Jie buvo santykinai žemi (vidutinis ūgis 10’XNUMX” patinų, kelių colių trumpesnis patelių), bet geros kūno formos. Tiesą sakant, neandertaliečių ir ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių tarpusavio sąveika galėjo prisidėti prie liaudies mitologinės nykštuko sampratos. Neandertaliečiai turėjo žemas, plokščias, pailgas kaukoles, išsikišusius veidų vidurius, smegenų korpusą, kuris buvo XNUMX % didesnis nei žmonių, ir keletą dešimčių kitų fizinių savybių, dėl kurių jie skiriasi nuo šiuolaikinių žmonių, taip pat atmetė idėją, kad neandertaliečiai yra tik porūšis. Homo sapiens.
Neandertaliečių niekada nebuvo labai daug; mokslininkai mano, kad bet kuriuo metu niekada nebuvo daugiau nei apie 10,000 400 individų. Buvo rasta apie 20 neandertaliečių fosilijų, kai kuriose iš jų yra išsaugotos minkštųjų audinių dalys, leidžiančios patekti į genetinę medžiagą. Kaip ir kiti Homo genties nariai, neandertaliečiai gyveno genčių grupėse, kuriose buvo nuo 200 iki XNUMX narių.
Būdami naujausia išnykusia Homo rūšis, neandertaliečiai savo technologijomis ir kultūra buvo pažengę į priekį, palyginti su ankstesnėmis rūšimis, tokiomis kaip Homo habilis arba Homo erectus. Jų akmens pramonė vadinama Mousterian, joje buvo aštrūs dviašmeniai ginklai, įskaitant kirvius, grandiklius, ietis ir kt. Yra net keletas įrodymų, kad neandertaliečiai gamino ietis, skirtus naudoti kaip sviedinius, o tai paprastai siejama tik su mūsų pačių rūšimi Homo sapiens. Neandertaliečiai užsiėmė kita sudėtinga veikla, paprastai susijusia su šiuolaikiniais žmonėmis: ritualiniais laidojimais, sudėtingomis prieglaudomis, ugnies naudojimu ir gyvūnų lupimu. Kaip ir kai kurios žmonių grupės, taip pat yra įrodymų, kad jie praktikavo lavoninį kanibalizmą, galbūt kaip šalutinį maisto trūkumo poveikį Europos ir Azijos tundrai.
Yra tvirtų anatominių ir genetinių įrodymų, kad neandertaliečių kalba ar tam tikra kalbos forma buvo sudėtingesnė nei tik niurzgėjimas. Jie turėjo hipoidinį kaulą, jungiantį liežuvį su gerklomis, leidžiančius daug platesnį liežuvio ir gerklų judesių spektrą nei kiti primatai. Neandertaliečių ausies tyrimai iš fosilijų rodo jautrumą įvairiems garsams, o iš kaulų išskirta DNR rodo, kad egzistuoja tokia pati FOXP2 geno versija, kaip ir šiuolaikiniai žmonės – genas, kuris, kaip žinoma, atlieka artimą vaidmenį žmonių kalboje.
Kadangi neandertaliečiai išnyko neilgai, jų DNR nesunkiai išskiriama iš tinkamų kaulų, todėl manoma, kad artimiausiu metu neandertaliečių genomas bus sekvenuotas. Tai atveria galimybę atgaivinti neandertaliečius, susintetinant visą jų genomą ir suleidžiant jį į apvaisintą kiaušialąstę bei užauginant susidariusį vaisių žmogaus įsčiose. Neandertaliečių atgimimas būtų vienas didžiausių mokslo laimėjimų visoje istorijoje, tačiau kelia sudėtingų etinių klausimų.