Pandemija yra pasaulinis sunkios ligos protrūkis, viršijantis „įprastą“ mirtingumo ir infekcijų lygį, būdingą tipinei ligai. Šiuo atžvilgiu pandemijos apibrėžimas yra iš dalies subjektyvus, tačiau daugeliu atvejų skirtumas tarp normalios foninės būsenos ir pandeminės būsenos yra nepaprastai akivaizdus. Per visą istoriją pandemijos buvo didžiausi žmonių žudikai, žuvo daugiau žmonių nei visi karai ir nelaimingi atsitikimai šiuolaikinėje istorijoje kartu paėmus. Tik maždaug per pastaruosius 90 metų atrodo, kad istorinės pandemijos dažniausiai yra suvaldytos, nors devintajame dešimtmetyje atsiradęs ŽIV virusas nusinešė milijonų gyvybių ir iki šiol tebėra rimta problema.
Istoriškai didžiausios pandemijos kilo dėl raupų, gripo, choleros, šiltinės ir buboninio maro. Didžiausia istorijoje pandemija dažnai minima kaip juodoji mirtis (manoma, kad tai buboninis maras), kuri XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje nusinešė 75 milijonus gyvybių ir nusinešė apie trečdalį Europos ir Kinijos gyventojų. Atsigavimas užtruko ne vieną kartą. Vietiniams amerikiečiams ir vietiniams australams pasisekė, kad šios populiacijos tuo metu buvo atskirtos nuo Afrikos ir Eurazijos gyventojų. Juodąją mirtį išplatino užkrėstos žiurkės.
Kita didžiulė pandemija, ispaniškas gripas, išplito visame pasaulyje 1918 m., iškart po Pirmojo pasaulinio karo, nusinešusi 50–100 milijonų žmonių gyvybes ir konkuravusi su Juodosios mirties intensyvumu. Šis gripas buvo neįprastas tuo, kad nužudė žmones pačiame jėgų žydėjime, o ne tik senus ar kūdikius. Manoma, kad mirtis sukėlė citokinų audros – hiperaktyvus imuninės sistemos atsakas, dėl kurio miršta organizmas, kurį jis turi apsaugoti. Citokinų audros metu imuninės ląstelės taip greitai užkemša organizmą, kad padaro dar daugiau žalos nei pats gripas.
Kai jos atsiranda, pandemijos iš esmės pakeitė istorijos eigą ir pasaulio įvykius. Jei Europoje nebūtų įvykusi Juodoji mirtis, ekonominė ir technologinė pažanga būtų paspartėjusi, o Kolumbas Ameriką būtų pasiekęs net prieš šimtą metų. Šiandien daugelis vyriausybių baiminasi naujos pandemijos, kurią sukels paukščių gripo mutacija, todėl sukaupta šimtai milijonų skiepų dozių.