Polinezijos trikampis yra didelis įsivaizduojamas trikampis Ramiajame vandenyne, apimantis daugiau nei 1000 salų. Jos viršūnėse yra Havajų salos, Naujoji Zelandija ir Rapa Nui (Velykų sala). Polinezijos trikampyje yra sritis, žinoma kaip Polinezija („daug salų“), kurią sudaro septynios pirminės kultūros: Naujoji Zelandija, Havajai, Rapa Nui, Markizai, Samoa, Taitis ir Tonga. Gimtosios Polinezijos trikampio kalbos kalbininkų žinomos kaip Malajų ir Polinezijos kalbų pogrupis. Ši kalbų grupė kilusi iš proto-austronesiečių kalbos, kuria buvo kalbama Pietryčių Azijoje prieš 5000 metų.
Polinezijos trikampis yra viena iš paskutinių vietų Žemėje, kurią kolonizavo žmonės. Kolonizacija prasidėjo maždaug 1600–1200 m. pr. Kr. ir buvo baigta tik 1000 m. Jis prasidėjo nuo Bismarko archipelago, esančio netoli Naujosios Gvinėjos, kuris per paskutinį ledynmetį, pasibaigusį prieš 10,000 1600 metų, buvo sujungtas su žemynu sausumos tiltu. Nuo 1200 – XNUMX m. pr. Kr. ir per šimtus metų Lapitų kultūra, kilusi iš Bismarko salyno, išplito į rytus iki Fidžio, Samoa ir Tongos.
Pakeliui išsivystė sudėtinga kultūra. Maždaug 300 m. pr. Kr. šie žmonės išplito į Kuko salas, Tuamotus, Taitį ir Markizų salas. Nuo 300 iki 1200 mūsų eros metais polineziečiai atrado ir apgyvendino Rapa Nui. 500 m. mūsų eros metais jie pasiekė Havajus, o 1000 m. – Naująją Zelandiją.
Kanojos su atrama dažnai minimos kaip technologinė naujovė, kuri leido keliauti dideliais atstumais tarp salų. Nepaisant to, Ramusis vandenynas apima beveik pusę visos Žemės, o daugumą salų skiria dideli vandenyno plotai.
Šiandien Polinezijos trikampis daugeliui vakariečių žinomas kaip populiari turistų lankoma vieta. Naujoji Zelandija ir Havajų salos yra vienintelės pakankamai didelės Polinezijos salos, turinčios netipinių salų ypatybių. Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4.2 mln., o Havajuose – 1.1 mln. Kartu jie sudaro daugiau nei 90% visų Polinezijos gyventojų.