Trimatis (3D) kompiuterinis matymas yra kamerų naudojimo metodas, leidžiantis kompiuteriams imituoti žmogaus regėjimą, kad būtų sukurtas 3D vaizdas. Naudojant 3D kompiuterinį matymą, kompiuteris vienu metu naudoja dvi kameras – kaip ir žmogus naudoja dvi akis – kad sukurtų gilų vaizdą. Be to, kad 3D kompiuterinis matymas naudojamas kuriant 3D vaizdus ir filmus įrašymo įrenginiais, jis taip pat dažnai naudojamas robotikoje, leidžiantis robotams užfiksuoti tikrą 3D aplinką. Viena iš pagrindinių problemų kuriant šią sistemą buvo užtikrinti, kad kameros būtų tinkamai suderintos, tačiau daugelis sistemų ištobulino šią techniką. Šis metodas taip pat atpigina 3D technologiją vartotojų rinkai, nes norint sukurti 3D vaizdą nereikia brangių vaizdo procesorių.
Kad 3D kompiuterio matymas veiktų, kompiuteryje turi būti naudojamos dvi skirtingos kameros, kaip žmonės naudoja dvi akis. Abi kameros įrašo arba fiksuoja aplinką iš skirtingų kampų, todėl kompiuteris gali naudoti algoritmą vaizdams sulieti ir sukurti tikrovišką gylį. Kompiuteriai taip pat gali fiksuoti 3D vaizdus realiuoju laiku, nereikia daug apdorojimo tarp fotografavimo ir 3D kūrimo. Dėl to 3D kompiuterinė vizija yra naudinga žaidimų, filmų ir įrašų rinkose.
Be 3D kompiuterinės vizijos naudojimo vaizdams ir filmams kurti, šis metodas taip pat dažnai naudojamas robotikoje, ypač su robotais, skirtais judėti ir sąveikauti su aplinka. Naudodamas dvi kameras, robotas gali suprasti aplinkos gylį, todėl jis yra įgudęs dirbti su kitais objektais ir įveikti fizines kliūtis, tokias kaip spragas ir iškilimus. Dėl tokio gylio supratimo robotų judėjimas taip pat yra sklandesnis.
Pagrindinė problema kuriant 3D kompiuterinį regėjimą buvo suderinti dvi kameras, kad jos veiktų kaip akys. Daugelis pradinių sistemų, naudojančių šią technologiją, negalėjo suderinti kamerų, todėl vaizdai buvo neryškūs arba sujungti nenuosekliai. Nuo 2011 m. daugelis sistemų išsprendė šią problemą, o kai kurios yra prieinamos vartotojams.
Prieš 3D kompiuterinį matymą buvo 3D vaizdo procesoriai, kurie galėjo atlikti tą pačią užduotį – fotografuoti ir sujungti juos, kad susidarytų gylis. Pagrindinė šios technikos problema yra ta, kad vaizdo procesoriai yra brangūs, todėl vartotojų rinkai jie dažniausiai nepasiekiami. Kaina nėra tokia didelė problema 3D kompiuteriniam matymui, nes vaizdų derinimo procesas yra gana paprastas. Tai leidžia vartotojų rinkai mėgautis 3D technologija be didelės kainos.