LIDAR (Šviesos aptikimo ir diapazono) technologija ir apdorojimas yra naudojami įvairiuose tyrimuose ir praktikoje. Dėl savo gebėjimo išmatuoti matmenis, atstumus, tekstūras ir daugelį kitų tikslinių dalykų aspektų, LIDAR apdorojimas tapo vis svarbesne priemone geologijos, geografijos, geodezijos, žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Atmosferos mokslai, archeologija, seismologija ir geomatika taip pat priklauso nuo duomenų, surinktų naudojant LIDAR apdorojimą tyrimams, o fizika ir astronomija turi naudos iš LIDAR galimybės kurti labai tikslius žemėlapius.
Anksti atmosferos mokslininkams priėmus LIDAR apdorojimą, buvo vienas pirmųjų lazerinės technologijos panaudojimo būdų. LIDAR technologija ir toliau yra labai svarbi priemonė tiriant atmosferos ir debesų sudėtį. Didėjant susirūpinimui dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų aerozolinių medžiagų atmosferoje, LIDAR apdorojimas leidžia mokslininkams tiksliai nustatyti, kiek atmosferoje yra anglies dioksido, ozono ir kitų medžiagų. Pavyzdžiui, Doplerio LIDAR sistema buvo naudojama 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vėjo laukams matuoti buriavimo renginių metu.
Žemės moksluose LIDAR apdorojimas leidžia aptikti neaiškias topografines detales, pvz., žemės aukštį žemiau tankios augmenijos. Pakartotiniai konkrečių vietų LIDAR tyrimai padėjo geriau suprasti geologines ir chemines jėgas, kurios lemia pokyčius Žemės paviršiuje. Didelės raiškos žemėlapiai, sukurti naudojant raštinės reikmenis ir ore esančias LIDAR sistemas, suteikia hidrologams naujų įžvalgų apie požeminio vandens judėjimą.
Orlaivių pagrindu veikiančios LIDAR sistemos, naudojamos kartu su Global Positioning System (GPS), naudojamos Žemės plutos gedimams pašalinti ir tektoninio aktyvumo sukeltiems poslinkiams matuoti. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) valdo palydovinę sistemą ICESat, kuri stebi ledynų augimą ir mažėjimą. NASA taip pat valdo „Airborne Topographic Mapper“, kuris naudojamas stebėti ledynų veiklą ir pakrančių topografijos pokyčius. Pastaroji funkcija tampa vis svarbesnė vertinant nelaimes. Tos pačios technologijos naudojamos atliekant dirvožemio tyrimus, kurie pasinaudoja LIDAR galimybe pateikti labai detalius tiriamo reljefo modelius.
Nurodydamas ant Mėnulio paviršiaus esančią atšvaitų grupę, LIDAR naudojamas stebėti jo padėtį precedento neturinčiu tikslumu. Atšvaitai taip pat siūlo mokslininkams fizikams galimybę atlikti bendrosios reliatyvumo teorijos eksperimentus. Atmosferos fizikai naudoja LIDAR instrumentus medžiagų, tokių kaip deguonis, natris ir azotas, koncentracijai vidutinėje ir viršutinėje atmosferoje matuoti. Marsas buvo plačiai kartojamas, o sniego buvimas ant jo paviršiaus buvo patvirtintas naudojant LIDAR žemėlapius.