Infraraudonųjų spindulių (IR) temperatūros matavimo procesas priklauso nuo nematomos šviesos kiekio, kurį skleidžia objektai infraraudonosios spinduliuotės pavidalu. Norint gauti tiksliausią IR temperatūros matavimą, reikia laikytis kelių bendrų patarimų. Naudojant bekontaktį IR termometrą, svarbu, kad ir objektyvas, ir matuojamas objektas būtų švarūs, sausi ir be jokių kliūčių. Taip pat gali būti svarbu tinkamai sukalibruoti termometrą, jei tai įmanoma. Jei termometras negali būti sukalibruotas, dažnai galima modifikuoti objektą padengiant juodais dažais ar net juostele, kad būtų pasiektos reikiamos charakteristikos.
Tikslus infraraudonųjų spindulių temperatūros matavimas remiasi principu, žinomu kaip spinduliuotė. Šis terminas reiškia objekto gebėjimą skleisti infraraudonąją spinduliuotę, palyginti su juodu kūnu. Kuo mažesnis objekto spinduliavimo koeficientas, tuo blogiau jis skleidžia infraraudonąją spinduliuotę. Tai reiškia, kad jei dviejų objektų temperatūra yra tokia pati, tas, kurio spinduliuotė mažesnė, skleis mažiau infraraudonųjų spindulių. Norint gauti tiksliausią IR temperatūros matavimą, reikia į tai atsižvelgti.
Norint gauti geriausius IR temperatūros matavimo rezultatus, galima naudoti daugybę skirtingų metodų. Vienas iš patarimų, kaip gauti tikslų IR temperatūros matavimą, yra įsitikinti, kad termometras yra geros būklės. Baterijos turi būti geros būklės, o objektyvas turi būti švarus ir neuždengtas. Jei termometras turi kokių nors rankinio reguliavimo nustatymų, svarbu, kad jie taip pat būtų tinkamai nustatyti. Daugelis aukščiausios klasės, bekontakčių IR termometrų leidžia operatoriui įvesti objekto spinduliuotės vertę, o tai leidžia tiksliausiai nuskaityti.
Jei objekto spinduliavimo koeficientas nežinomas arba termometras nereguliuojamas, kartais vis tiek įmanoma gauti tikslų IR temperatūros matavimą. Objekto, kurio spinduliavimo koeficientas nežinomas, paviršių kartais galima pakeisti kažkuo, kurio spinduliavimo koeficientas yra žinomas. Jei termometras nėra reguliuojamas, paviršius turi būti modifikuotas, kad atitiktų jam skirtą spinduliavimo diapazoną. Daugeliu atvejų tai galima padaryti nudažant objektą lygiais juodais dažais arba pritvirtinus juodos juostos gabalėlį.
Kiti veiksniai, pavyzdžiui, vėjas, taip pat gali turėti įtakos IR temperatūros matavimui. Vėjas gali sukelti konvekcinį šilumos perdavimą, iš esmės vėsindamas šiltus daiktus ir šildydamas šaltus. Šio efekto neįmanoma lengvai įvertinti bekontaktiniu termometru, tačiau yra keletas būdų, kaip gauti tikslesnius matavimus. Jei objektas gali būti apsaugotas nuo vėjo, tada matuojant apsaugotą paviršiaus dalį galima gauti didesnį tikslumą. Dideli objektai taip pat gali būti matuojami pavėjui, kad būtų galima gauti tikslesnį rezultatą.