Sindrominis stebėjimas yra visuomenės sveikatos priemonė, pagrįsta informacijos apie gyventojų sveikatą naudojimu realiuoju laiku, siekiant nustatyti susirūpinimą keliančias problemas ir jas spręsti prieš joms tampant epidemijomis. Šis įrankis remiasi duomenų iš kelių skirtingų šaltinių kaupimu, kad nustatytų tendencijas ir pagal jas veiktų. Taikant sindromo stebėjimą galima greičiau nustatyti viską, nuo bioterorizmo iki maisto užteršimo, todėl visuomenės sveikatos pareigūnai gali įsikišti laiku ir veiksmingai.
Visuomenės sveikatos agentūros naudoja šį metodą, kad nustatytų veiklos grupes, susijusias su konkrečiais sindromais. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos agentūra gali norėti stebėti sergamumą gripu, kad kuo greičiau nustatytų rimtus protrūkius. Jame būtų nagrinėjami ligoninių ir gydytojų kabinetų pranešimai, tikrinama, ar nepadaugėjo pacientų, sergančių į gripą panašiais sindromais, ir ypač atkreipiamas dėmesys į panašių atvejų grupes. Taip pat būtų atsižvelgta į tokius duomenis kaip nelankymas mokykloje ir darbe, eismo modeliai ir t. t., remiantis logika, kad gripo atvejų augimas turės įtakos visuomenei.
Sindrominis stebėjimas dėl per maistą plintančių ligų taip pat pasirodė esąs labai veiksmingas. Istoriškai protrūkiai, kuriuos sukėlė maisto teršalai, kartais buvo nustatyti ilgai po to. Taikant sindrominę priežiūrą, iš pažiūros nesusijusius atvejus galima susieti su biostatistikos naudojimu. Bus pastebėtas žmonių, turinčių tuos pačius simptomus, skaičius įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, o tyrėjai gali būti išsiųsti patikrinti, ar epidemija plinta, ir imtis skubių veiksmų, jei taip.
Užuot laukęs, kol bus gautos ataskaitos, sindromo stebėjimas naudoja aktyvų duomenų ieškojimą. Atskirai mažai naudinga informacija gali tapti reikšmingesnė, kai ji derinama su medžiaga iš kitų vietų. Sindrominis stebėjimas naudojamas daugelyje pasaulio šalių įvairiais lygiais – nuo viso miesto visuomenės sveikatos programų iki pastangų nacionalinėse agentūrose, pvz., Ligų kontrolės ir prevencijos centruose.
Yra keletas kritikos dėl sindromo stebėjimo. Privatumo gynėjai tvirtina, kad pacientams nesuteikiama informacija apie tokias programas ir gali būti, kad jie negalės jų atsisakyti, privatumas gali būti pažeistas. Visuomenės sveikatos darbuotojai prieštarauja šiam argumentui teigdami, kad istoriškai visuomenės sveikatos problemos buvo laikomos svarbesnėmis nei privatumas epidemijų ir pandemijų metu. Nors stengiamasi nuslėpti atskirų atvejų tapatybę, visuomenės sveikatos duomenų rinkimas laikomas itin svarbiu nustatant kylančias grėsmes visuomenės sveikatai. Jei pradedamas tyrimas, tyrėjams gali tekti peržiūrėti pacientų įrašus, kad gautų išsamų vaizdą, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.