Nedalyvavimo procentas yra koeficientas, atspindintis nebuvimą tam tikroje pramonės šakoje ar profesijoje. Neįprasta matyti, kad neatvykimo procentas viršija penkis procentus. Daugybė organizacijų dalyvauja renkant ir apdorojant darbo statistiką, įskaitant informaciją apie pravaikštas, ir reguliariai skelbia duomenis, kad pateiktų informaciją apie užimtumo ir darbo vietos tendencijas. Jei darbo vietoje neįprastai didelis nebuvimas darbe, tai gali būti pagrindinės problemos, pvz., nesaugių ar priešiškų darbo sąlygų, ženklas.
Žmonės gali nebūti darbe dėl įvairių priežasčių. Skaičiuodami nedalyvavimo procentą, statistikai dažniausiai neatsižvelgia į priežastis. Žmonės, neatvykę į darbą dėl ligos, vaikų priežiūros priežasčių ir t. t., yra sugrupuoti kartu su žmonėmis, kurie dirba, pavyzdžiui, netenka darbo, kad dalyvautų profesinėje konferencijoje. Neatvykimo į darbą rodiklis nustatomas tik atsižvelgiant į visą darbo dieną dirbančių darbuotojų neatvykimo į darbą dažnumą. Statistinius duomenis galima rinkti imant atskirų įmonių ataskaitas, taip pat apklausiant darbuotojus apie jų darbo įpročius. Imamas platus mėginių ėmimas, kad rezultatai nebūtų iškreipti.
Statistikai, kurie daugiausia dėmesio skiria darbo temoms, taip pat gali būti suinteresuoti pravaikštų išlaidomis. Praleistas darbas paprastai laikomas nuostoliu verslui dėl įvairių priežasčių. Kai kurios įmonės moka nedarbingumo pašalpas, todėl nesantis darbuotojas kainuoja pinigus, nieko įmonei neprisidėdamas. Kitais atvejais, kai trūksta darbuotojo, reikia pasamdyti laikinai pavaduojantį asmenį, maišyti kitus darbuotojus, vilkinti projektus ir imtis kitų veiksmų kompensuoti. Visi šie veiksmai gali kainuoti įmonei pinigų, o tai gali labai padidėti visai darbo jėgai.
Statistiniuose suskirstymuose žmonės dažniausiai parodo nedarbingumo rodiklį pagal pramonės šaką arba profesiją. Tai išryškina specifines tendencijas, pavyzdžiui, aukštą švietimo darbuotojų skaičių, palyginti su statybininkais. Žvelgiant į atskiras profesijas galima gauti daugiau informacijos apie konkrečias pramonės šakas. Ši informacija gali būti naudojama norint apskaičiuoti pravaikštų kainą tam tikrose pramonės šakose ir nustatyti profesijas, kuriose neįprastai daug pravaikštų.
Paprastai yra prieinama metinė nebuvimų skaičiaus statistika, o dauguma organizacijų saugo įrašus, kad žmonės galėtų palyginti ankstesnių metų duomenis. Geriausias naujausių duomenų šaltinis paprastai yra vyriausybinė agentūra, atsakinga už darbo statistikos tvarkymą. Norint išsamiau aptarti konkrečias pramonės šakas ir tendencijas, kartais gali būti naudinga peržiūrėti prekybos žurnalus ir susijusius leidinius. Šie ištekliai gali suteikti skaitytojams daugiau konteksto ir analizės.