Įvairių tipų namų kino erdvinio garso sistemos gali būti suskirstytos į kategorijas pagal tokius veiksnius kaip garso kanalų skaičius, naudojami formatai ir tai, ar jos surinktos iš komponentų, ar įsigytos kaip paketas. Tradicinės erdvinio garso sistemos techniškai turi turėti bent penkis kanalus, nors dažnai jos naudoja daug daugiau. Bendras kanalų skaičius paprastai rodomas sveiku skaičiumi, kuris parodo, kiek priekinių, galinių, dešiniųjų ir kairiųjų kanalų yra, po kablelio ir kitu skaičiumi, rodančiu, kad yra žemo dažnio efektų (LFE) kanalas. . Taip pat naudojama daug skirtingų formatų, kuriuose naudojami įvairūs skaitmeninio glaudinimo metodai arba be nuostolių garsas, kad būtų sukurta erdvinio garso patirtis. Aukštos klasės namų kino erdvinio garso sistemos paprastai gali būti surenkamos po vieną, o daugelis pigesnių sąrankų perkamos kaip namų kino teatras dėžutėje.
Vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kaip galima atskirti namų kino erdvinio garso sistemas, yra jų turimų garso kanalų skaičius. Šiose sistemose randamų kanalų skaičius prasideda nuo penkių ir toliau didėja, nes nuolat kuriamos naujos sąrankos su papildomais kanalais. Vienas populiarus erdvinio garso sistemos tipas pavadintas 5.1, o tai rodo, kad ji turi centrinį kanalą, du priekinius ir du galinius kanalus bei LFE kanalą. 6.1 sistema prideda galinį kanalą, 7.1 turi du galinius kanalus, o 9.1 paprastai prideda papildomų aukščio kanalų.
Kitas būdas atskirti namų kino erdvinio garso sistemas yra metodai, kuriuos jos naudoja sprendžiant skirtingus kanalus. Paprastai tai daroma trimis pagrindiniais būdais. Atskiruose kanaluose yra garso informacija, kuri yra visiškai atskirta nuo kitų kanalų. Matricinis garsas atkuria dviejų ar daugiau garsiakalbių garso duomenis iš vieno kanalo. Pavyzdys yra vienas kanalas, kuriame yra informacijos apie centrinį garsiakalbį ir LFE kanalą. Trečiasis tipas yra be nuostolių garsas, kuris užima daug vietos saugykloje, tačiau gali užtikrinti aukštesnę garso atkūrimo kokybę.
Namų kino erdvinio garso sistemose taip pat naudojami įvairūs skaitmeninio glaudinimo metodai. Kai kurie iš šių metodų naudoja atskirus kanalus, o kiti yra matriciniai. Formatus, kuriuos gali atkurti erdvinio garso sistema, nustato imtuvas arba procesorius. Kai kurie iš šių įrenginių gali valdyti kelis formatus, o kiti taip pat turi skaitmeninį signalo apdorojimą (DSP) arba kitus papildomus nustatymus. DSP formatai paprastai yra būdingi kiekvienam gamintojui ir yra skirti sukurti virtualią garso sceną, kuri gali imituoti klausymosi patirtį muzikos salėje, roko arenoje ar kitoje vietoje.