Oro LIDAR yra šviesos iš orlaivyje sumontuoto lazerio naudojimas objektams aptikti arba matuoti. LIDAR yra šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo santrumpa, aptikimo technologija, skleidžianti fotonų pluoštus, kurių bangos ilgis yra ultravioletinėje, infraraudonojoje ar matomose šviesos spektro elektromagnetinio spektro srityje. Kai fotonai atsitrenkia į objektą ir atsispindi nuo jo, LIDAR aptinka išsklaidytą šviesą ir interpretuoja ją, kad pateiktų informaciją apie taikinį. LIDAR yra labai panašus į radarą, kuris naudoja radijo bangas taip pat, kaip LIDAR naudoja šviesą, tačiau LIDAR gali būti daug tikslesnis, nes naudoja daug trumpesnio bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Oro desantinis LIDAR naudojamas tokiems tikslams kaip žemėlapių sudarymas ir tyrinėjimas, tokiose mokslo srityse kaip biologija ir geologija bei karinėje aptikimo įrangoje.
Dažniausiai naudojamas oru LIDAR yra tirti ir matuoti Žemės topografiją arba paviršiaus ypatybes. LIDAR įrenginys, sumontuotas ant orlaivio, gali nuskaityti žemiau esantį žemę tiksliau ir raiškiau nei įprasta aerofotografija, leidžianti aptikti ir išmatuoti net labai mažas ar subtilias reljefo ypatybes. Pasaulinė padėties nustatymo sistema, palydovinė navigacijos sistema, naudojama tiksliai sekti laiką ir skrendančio orlaivio judėjimą, kad būtų galima tiksliai įrašyti, kur LIDAR sistema buvo kiekvienu tyrimo momentu. Tai leidžia orlaivių LIDAR tyrimais sukurti itin tikslius ir detalius topografinius žemėlapius. LIDAR taip pat gali prasiskverbti į augmeniją, pvz., medžių lajas, ir taip tiksliai nustatyti reljefą, uždengtą įprastinio stebėjimo iš oro dėl miškų ar džiunglių.
Didelis tikslumas, galimas naudojant orlaivį LIDAR, reiškia, kad pakartotiniai tyrimai gali aptikti labai mažus pokyčius laikui bėgant. Dėl to jis naudingas tiriant gamtos reiškinius, tokius kaip ledynų judėjimas ir geologiniai lūžiai, kurie vyksta itin lėtai per tūkstančius ar milijonus metų, todėl norint aptikti ir išmatuoti reikia labai tikslių matavimų. Tai taip pat gali rodyti laipsniškus kraštovaizdžio pokyčius, kuriuos sukelia gamtos jėgos, pvz., vėjo ir vandens erozija. LIDAR žvalgyba iš oro taip pat naudojama žemės ūkyje, teikianti informaciją apie dirvožemio sudėtį, topografiją ir erozijos modelius. Jis taip pat gali išmatuoti medžius ir augmeniją, todėl jis naudingas miškų tvarkymui.
Oro LIDAR papildomai padeda tirti povandenines zonas. Jis įgyvendinamas atliekant batimetriją, matuojant jūros dugną ir ežero dugną, siekiant nustatyti seklias vietas, tokias kaip pakrantės ir upės. Tai leidžia tiksliau apžvelgti teritoriją greičiau, nei būtų galima padaryti naudojant laivų gabenamus sonarus. Tai taip pat naudinga tiriant labai seklias ar pavojingas vietas, kur laivo atplukdymas nepraktiškas arba pavojingas, ir tiriant aplinkai jautrias zonas, nesikišant į vietos ekologiją. Karinėse programose sraigtasparnių gabenamos LIDAR sistemos gali aptikti karines minas.