Yra keletas skirtingų laiko valdymo metodų, kurie gali būti naudojami produktyvumui padidinti. Kai kurie iš populiariausių yra timeboxing, Pareto analizės ir POSEC metodai. Kiekvienas iš šių metodų orientuotas į įpročių, skatinančių geriau panaudoti laiką, formavimą.
„Timeboxing“ yra vienas iš labiausiai paplitusių laiko valdymo būdų. Tai apima didelių užduočių padalijimą į mažesnes, lengviau valdomas dalis, griežtai laikantis konkretaus laiko grafiko. Pirmiausia asmuo turi nuspręsti dėl užduočių rinkinio ir nustatyti apytikslį laiką, kurio prireiks kiekvienai iš jų atlikti. Tada kiekvienos užduoties pradžioje nustatomas atitinkamo laikotarpio laikmatis. Pasibaigus skirtam laikui, asmuo turi sustoti, nesvarbu, ar užduotis atlikta, ar ne, ir pailsėti arba užsiimti kita malonia veikla.
Taikant laiko dėžės laiko metodą, kiekviena iš užduočių, kurias reikia atlikti, atliekama po vieną per jiems skirtus laiko periodus. Jei po visų užduočių ciklo liko užduočių, tas pats procesas pradedamas iš naujo. Tai dažniausiai yra vienas iš labiausiai naudingų laiko valdymo metodų, nes į struktūrą įtraukiami poilsio ar kitokio atlygio laikotarpiai, taip didinant motyvaciją.
Pareto analizė taip pat paprastai vadinama 80:20 taisykle. Ją išrado ekonomistas, kuris teigė, kad 20 procentų priežasčių sukelia 80 procentų problemų. Pirmieji šio metodo žingsniai apima problemų sąrašą, tų problemų šaknų suradimą ir jų grupavimą pagal priežastis. Tada grupės įvertinamos pagal svarbą. Metodas pagrįstas įsitikinimu, kad didžiausią svarbą turinčių problemų grupė taip pat paprastai bus viena iš mažiausių arba maždaug 20 procentų darbo krūvio.
POSEC reiškia pirmenybę organizuojant, racionalizuojant, taupant ir prisidedant. Tai vienas asmeniškiausių laiko valdymo metodų. Ji veikia pagal įsitikinimą, kad dalykai, turintys įtakos asmens saugumui, pavyzdžiui, pinigai ir asmeniniai klausimai, turi būti tvarkomi prieš kitas užduotis.
Pirmasis POSEC žingsnis yra nustatyti tikslus ir nustatyti jiems prioritetus nuo svarbiausių iki mažiausiai svarbių. Kitas žingsnis yra asmeniui sudaryti tvarkaraštį, kuris užtikrintų kasdienių asmeninių tikslų pasiekimą. Tada asmuo turi supaprastinti pačias nemaloniausias užduotis, tokias kaip pavedimų vykdymas, kad jos užimtų kuo mažiau laiko. Ketvirtasis žingsnis – sutaupyti mažiausiai skubių pramogų, tokių kaip drabužių pirkimas ar pietūs su draugais. Galiausiai, asmuo užbaigs savo laiko grafiką prisidėdamas prie visuomenės per kitus svarbius, jei ne gyvybiškai svarbius įsipareigojimus.