Įmonėms ir vartotojams yra daug įvairių tipų kamerų sistemų. Tarp labiausiai paplitusių yra skaitmeninės kameros, bevielės kameros ir kamerų stebėjimo sistemos. Kiekvienas tipas turi skirtingą paskirtį ir turi savo unikalų privalumų rinkinį.
Skaitmeninės kameros sistemos dažniausiai naudojamos mikroskopijai laboratorijose, medicinos ir farmacijos srityse bei įvairiose pramonės įmonėse. Šios sistemos gali būti labai brangios, kai kurios kainuoja dešimt tūkstančių JAV dolerių. Ši didesnė kaina paprastai siejama su specializuotais makro objektyvais ir blykstėmis, taip pat kitomis funkcijomis, kurių paprastai nėra vartotojui skirtuose skaitmeniniuose fotoaparatuose.
Belaidės kamerų sistemos turi platų panaudojimo spektrą. Tačiau dažniausiai naudojamas vietos stebėjimas saugumo sumetimais. Šios sistemos paprastai siūlo daugybę naujoviškų funkcijų, įskaitant galimybę valdyti fotoaparatą iš asmeninio kompiuterio. Naudodamas vieną, vartotojas gali reguliuoti nustatymus ir netgi žiūrėti vaizdo įrašą tiesiai savo kompiuteryje, neatsižvelgiant į fizinę kameros vietą. Paprastai tai atliekama naudojant programinės įrangos sąsają, kuri suteikia vartotojui žiniatinklio prieigą prie sistemos.
Kamerų stebėjimo sistemos yra bene labiausiai žinomos iš visų kamerų sistemų. Iš esmės yra dviejų tipų stebėjimo kameros – analoginės ir interneto protokolo (IP) kameros. Nors jos siekia tų pačių bendrųjų stebėjimo ir saugumo tikslų, šių dviejų tipų sistemos yra gana skirtingos.
Didžioji dauguma rinkoje esančių kamerų stebėjimo sistemų yra tradicinės analoginės. Šio tipo sistemą paprastai sudaro objektyvas, skaitmeninio signalo apdorojimo (DSP) lustas ir korpusas. Pati kamera laidais prijungta prie skaitmeninio vaizdo registratoriaus (DVR), kuris įrašo filmuotą medžiagą į integruotą standųjį diską. Tai yra DVR, kuris suspaudžia, konvertuoja ir srautiniu būdu perduoda kiekvienos sistemoje įdiegtos kameros pateiktą vaizdo turinį.
Taip pat vadinamos tinklo kameromis, IP kamerų sistemos yra pažangesnės už analogines analogas, nes duomenims perduoti naudoja interneto protokolą. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad kiekviena sistemoje įdiegta kamera atlieka DVR funkcijas. Tai apima glaudinimą, konvertavimą ir srautinį perdavimą tinklo ryšiu. Kitas skirtumas yra tas, kad šio tipo sistema, užuot prijungta prie DVR, paprastai yra prijungta prie kompiuterio arba tinklo vaizdo įrašymo įrenginio (NVR), kuris įrašo suspaustus vaizdo duomenis.
Kalbant apie kamerų sistemas, besidomintys gali rinktis iš daugybės tipų ir prekių ženklų. Kai kurie yra paprasti, o kiti yra sudėtingi ir siūlo pažangesnes funkcijas. Žinodamas šių sistemų skirtumus, pirkėjas gali nuspręsti, kuri jo konkrečius poreikius atitinka.