Holografinė interferometrija yra matavimo metodas, tiriantis objekto paviršiaus struktūros pokyčius. Nuo objekto atsispindėjusi lazerio šviesa įrašoma hologramoje kaip trimatis įrašas, vėliau tiksliai atkurtas tiksliai. Šis įrašas gali būti lyginamas su originaliu objektu arba su kitomis holografinėmis to objekto ekspozicijomis. Palyginus, paviršiaus pasikeitimas bus rodomas kraštiniais arba dryžuotais trukdžių raštais. Šie raštai susidaro, kai objekto atspindimos šviesos bangos skiriasi dėl paviršiaus poslinkio ir trukdo viena kitai.
Hologramų naudojimas suteikia unikalų pranašumą prieš įprastus optinės interferometrijos metodus. Struktūriniai pokyčiai gali būti tiriami tiesiogiai lyginant hologramas, padarytas iš objekto skirtingu laiku skirtingomis sąlygomis. Įrašyta informacija yra apie visą objekto paviršių. Tada galima stebėti poslinkio poveikį visam objektui.
Yra trys pagrindiniai holografinės interferometrijos metodai. Tai apima realaus laiko, daugkartinio poveikio ir laiko vidurkio metodus. Galima naudoti beveik bet kokio bangos ilgio lazerius. Nepertraukiami lazeriai paprastai naudojami paviršiaus pokyčiams ir judesiams tirti realiuoju laiku. Impulsiniai lazeriai geriausiai tinka tiriant greitai kintančius reiškinius.
Realaus laiko holografinė interferometrija leidžia nedelsiant stebėti nedidelius objekto pokyčius, kai jis patiria stresą. Tiriamo objekto holograma uždedama ant paties objekto. Jei objektas dabar yra veikiamas įtempių veiksnių, bet kokia paviršiaus deformacija bus stebima kaip pakraščių trukdžių modeliai. Šių modelių matavimas tiksliai atskleidžia deformacijos dydį ir kryptį.
Taikant kelių ekspozicijos metodus, naudojamos dvi ar daugiau holografinių ekspozicijų. Pradinė holograma yra ramybės būsenos objekto. Tame pačiame vaizde daroma ir įrašoma papildoma ekspozicija, nes tiriamas objektas yra veikiamas tam tikro streso faktoriaus. Galutinis holografinis vaizdas vaizduoja paviršiaus poslinkio pokyčius bandymo metu. Impulsiniai lazeriai gali būti nustatyti, kad būtų įrašyti kritiniai bandymo intervalai arba objekto būklės pasikeitimas.
Taikant vidutinį laiko metodą, holograma sukuriama objektui periodiškai, o ne nuolatiniam įtempimui. Rezultatas yra objekto vibracijos modelio vaizdas. Holografinė interferometrija leidžia labai tiksliai išmatuoti sudėtingus vibracijos modelius.
Kiekvienas iš šių metodų parodo paviršiaus poslinkio formą, dydį ir kryptį. Holografinės interferometrijos tikslumas leidžia surinkti reikšmingus duomenis iš neardomųjų bandymų. Dėl to ši technika ypač tinka kokybės kontrolės tikrinimui. Tikslus duomenų išsaugojimas holografine forma leidžia lengvai konvertuoti į skaitmeninį formatą ir atlikti kompiuterinį tyrimą.