Darbo fiziologija yra terminas, susijęs su pramonės inžinerija, susijusia su tai, kaip žmogaus kūnas susidoroja su fiziniu stresu, darbo įtempimu ir darbo aplinka. Šios srities ekspertai tiria fizinę darbo apkrovą, kurią žmogus patiria, siekdami ją sumažinti. Darbo fiziologai savo supratimą taiko vertindami ir projektuodami darbo erdves, kurios mažina fizinį nuovargį, pašalina profesinius sužalojimus ir padidina bendrą produktyvumą. Jie turi suprasti, kaip organizmas veikia įvairiomis aplinkos sąlygomis, kiek jam reikia poilsio ir kada jis gali dirbti didžiausiu lygiu.
Metabolizmas, kvėpavimas ir kraujotaka yra tik keletas kūno sistemų, kurias tiria fiziologai. Jie taip pat atsižvelgia į skeleto, raumenų ir širdies ir kraujagyslių veiklą. Darbo fiziologai rūpinasi medžiagų apykaitos darbo sąnaudomis ir stengiasi jas sumažinti, padarydami darbo vietą kuo ergonomiškesnę. Darbo fiziologijos laboratorijoje yra visa įranga, reikalinga matuoti tokius parametrus kaip širdies ritmas, deguonies suvartojimas ir pagrindinė temperatūra. Ši fiziologijos šaka taip pat tiria pokyčius, atsirandančius žmogaus organizme dėl vieno ar kelių darbo streso atvejų.
Darbo fiziologijos žinios naudojamos kuriant darbo erdves, tinkančias įvairiems žmonėms. Pavyzdžiui, dizaineris gali sukurti virtuvės skaitiklio modulį, tinkantį asmeniui, kurio ūgis didesnis nei penki pėdos penki coliai. Žemesnio ūgio žmonėms stalviršio erdvė gali būti per didelė, kad galėtų patogiai virti ar pjaustyti daržoves. Jei gaminys yra sukurtas pagal individualų užsakymą, tai nėra problema. Jei dizaineris kuria šį dizainą masinei gamybai arba naudoja jį įrengdamas kelias darbo vietas su maistu susijusioje gamykloje, tai bus didžiulė problema, nes nebus patogu dirbti ilgą laiką; namų šeimininkės ar darbuotojai gali turėti keletą su pečių ar nugaros susijusių sveikatos problemų, jei jie reguliariai naudojasi šia darbo vieta.
Darbo fiziologijos tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas savo užduotį atliktų saugiai ir kuo efektyviau darbo aplinkoje. Žmonių būna įvairių dydžių ir formų, todėl darbo fiziologams sunku sukurti aplinką, tinkančią kiekvienam tipui. Įprastai aplinka nėra kontroliuojama – gali sklisti stiprūs garsai, skraidančios dulkių dalelės ir, pavyzdžiui, šiluma, su kuriais organizmas turi susidoroti. Ši fiziologijos šaka stebi energijos kiekį, kurį žmonės išleidžia savo užduotims atlikti, ir užtikrina, kad jie nebūtų priversti dirbti virš savo fizinio pajėgumo.
Kai kurie klausimai, kuriuos inžinieriai, tyrėjai ir mokslininkai tiria darbo fiziologijoje, apima tai, ar darbuotojai gali saugiai atlikti darbą, turėdami pateiktą įrankių rinkinį. Jie teiraujasi apie metodiką, cirkadinius ritmus ir tinkamus darbo ir poilsio ciklus. Taip pat tiriama sauga esant įvairioms darbo sąlygoms, pavyzdžiui, dirbant su sunkia technika, nukritus temperatūrai ir kintant deguonies lygiui. Darbai taip pat gali būti klasifikuojami pagal sunkumo lygį, remiantis darbo fiziologijos supratimu.