Subalansuotų rezultatų lentelė yra strateginio veiklos valdymo įrankis, kurį įmonės naudoja savo verslo funkcijų efektyvumui įvertinti. Šį įrankį sukūrė daktaras Robertas Kaplanas iš Harvardo verslo mokyklos (JAV) ir daktaras Davidas Nortonas, o terminas buvo sukurtas 1990 m. Subalansuotoje rezultatų kortelėje naudojamas strateginis planas, kuriame dėmesys sutelkiamas į keturias perspektyvas, kurias įmonė gali naudoti siekdama subalansuoti įvairias funkcijas kurdama verslo strategijas: finansų, verslo procesų, mokymosi ir augimo bei kliento.
Pirmoji subalansuotų rezultatų kortelės perspektyva yra susijusi su įmonės finansinėmis operacijomis. Į finansinę perspektyvą įtrauktos veiklos pajamos, kapitalo investicijų grąžos norma. Finansinė informacija yra svarbi įmonėms, nes už visus ekonominius išteklius ar verslo sąnaudas galiausiai turi sumokėti verslas. Naudojant per daug išorės finansavimo iš skolos ar nuosavybės, gali būti apribotas įmonės veiklos efektyvumas, nes už šį finansavimą reikia mokėti palūkanas. Finansų perspektyva yra susijusi su tuo, kaip akcininkai žiūri į įmonę.
Antroji subalansuotų rezultatų kortelės dalis yra verslo proceso perspektyva. Šioje perspektyvoje dėmesys sutelkiamas į įmonės verslo sąnaudų apskaičiavimo procesą paskirstant prekes ir paslaugas, gaminamų prekių kokybę, kaip įgyjami ekonominiai ištekliai ar sąnaudos bei vykdomi klientų užsakymai. Ši perspektyva parodo, kaip gerai veikia įmonė ir kurias funkcijas gali reikėti tobulinti, kad padidėtų našumas. Tai susiję su tuo, kaip įmonės produktai ir paslaugos atitinka klientų reikalavimus.
Trečioji subalansuotų rezultatų kortelės dalis yra mokymosi ir augimo perspektyva. Šioje perspektyvoje dėmesys sutelkiamas į vidines verslo operacijas ir tai, kaip įmonė maksimaliai padidina savo darbuotojų išteklius. Įprastos mokymosi ir augimo perspektyvos priemonės apima darbuotojų pasitenkinimą darbu, įmonės darbuotojų išlaikymo rodiklį, kiekvieno darbuotojo įgūdžių rinkinį ir individualius kiekvieno darbuotojo gebėjimus efektyviai ir efektyviai atlikti verslo funkcijas. Jame pabrėžiama lengvo darbuotojų bendravimo, mentorystės, kuravimo ir veiksmingo naujų įgūdžių mokymo bei mokymosi svarba. Gebėjimas efektyviai mokyti darbuotojus yra esminis dalykas, kad įmonė galėtų keistis kartu su technologijomis ir ne tik patenkinti klientų poreikius, bet galbūt ir juos numatyti.
Paskutinė subalansuotos rezultatų kortelių sistemos dalis yra kliento perspektyva. Ši perspektyva apima tai, kaip įmonė matuoja klientų pasitenkinimą, pakartotinius pardavimus ir tikslinės rinkos ar demografinių grupių analizę. Klientai yra svarbi verslo proceso dalis; naudojant pirmaujančius rodiklius, aprašytus subalansuotų rodiklių kortelių kliento perspektyvos metodu, įmonės gali suprasti, kaip jos tenkina vartotojų poreikius ir būsimus vartotojų norus.
Subalansuota rezultatų kortelė sujungia šias keturias perspektyvas, kad padėtų įmonėms priimti sprendimus dėl konkurencingų verslo strategijų kūrimo verslo aplinkoje. Šis valdymo įrankis taip pat gali būti naudojamas dabartinėms verslo strategijoms įvertinti ir strategijos tobulinimui atlikti. Įmonės taip pat gali naudoti subalansuotų rezultatų kortelę planuodamos, išsikeldamos tikslus ir kurdamos grįžtamojo ryšio kanalus, skirtus naudoti verslo operacijose.