SMS yra akronimas, reiškiantis trumpųjų žinučių paslaugą, kai kuriose vietose labiau žinomas kaip teksto pranešimai arba „teksto žinučių siuntimas“. Ši technologija yra būdas belaidžiu būdu siųsti iki 160 simbolių žinutes tarp mobiliųjų telefonų ar kitų įrenginių. SMS nėra vienintelė žinučių siuntimo technologija, bet tai standartas, naudojamas daugelyje pagrindinių mobiliųjų telefonų tinklų.
Kaip tai veikia?
Kai asmuo siunčia SMS žinutę, jis paprastai naudoja savo telefono klaviatūrą arba fizinę ar ekrano klaviatūrą, kad įvestų pranešimą. Vartotojas pasirenka gavėjo telefono numerį (ar kitą adreso informaciją) ir paspaudžia „siųsti“. Iš ten žinutė siunčiama į trumpųjų žinučių paslaugų centrą (SMSC), kuris jį išsaugo ir bando išsiųsti gavėjui. Jei imtuvas yra kitame tinkle, pranešimas gali nukeliauti per šliuzo mobiliojo ryšio centrą (MSC), kuris leidžia skirtingoms sistemoms susisiekti. SMSC paprastai išsaugo pranešimą, jei jo negalima išsiųsti iš karto, ir vėliau bando dar kartą; Tačiau kai kuriais atvejais pranešimas bus atmestas, jei jis nebus sėkmingai pristatytas pirmuoju bandymu.
Žinutės gali būti siunčiamos neįjungus mobiliojo telefono balso funkcijos, nes jis naudoja valdymo kanalą. Šis kelias visada aktyvus, kai telefonas įjungiamas, ir reguliariai siunčia bei gauna signalus iš artimiausio korinio ryšio bokšto. Valdymo kanalas taip pat naudojamas balso skambučiams nustatyti, telefono vietai nustatyti ir tinkamai paslaugai užtikrinti.
Kodėl 160 simbolių?
Teksto žinutė yra apribota iki 160 lotyniškų simbolių, nes duomenims perduoti naudojamas signalo formatas. Šis signalas gali nešti tik 140 baitų, o tai sudaro 160 simbolių po 7 bitus. Tekstai ne lotynų kalba, pvz., arabų arba kinų kalba, yra apriboti iki 70 simbolių.
Tekstas Lingo
Dėl riboto simbolių skaičiaus, kurį galima siųsti SMS žinutėmis, buvo sukurta skaitmeninė santrumpa, leidžianti greitai perduoti daugiau informacijos. Šiame teksto kalboje dažnai atsisakoma balsių ir nereikalingų raidžių, be to, žodžiai ar garsai pakeičiami reprezentaciniais skaičiais ar pavienėmis raidėmis. Pavyzdžiui, žmogus gali įvesti „ar uc wut jis paprašė manęs 2 padaryti? 4 shme! atvaizduoti sakinį: „Ar matėte, ko jis manęs prašė? Dėl gėdos!” Daugeliu atvejų nepaisoma gramatikos, didžiųjų raidžių ir skyrybos taisyklių. Kai kurios santrumpos ir simboliai, pvz., „LOL“ reiškia „garsiai juoktis“ arba šypsenėlių jaustukas – – pateko į kitą internetinį bendravimą, įskaitant el. laiškus ir diskusijų forumus.
Skirtingi naudojimo būdai
Daugelis tekstinių pranešimų siunčiami iš asmens į asmenį, dažnai kaip elektroninio pokalbio dalis. Tai taip pat žinomas kaip tiesioginis pranešimų siuntimas (SMS-PP) ir pirmiausia naudojamas bendravimui tarp asmenų. Daugeliu atvejų pranešimai taip pat gali būti siunčiami į mobilųjį telefoną (o kartais ir gaunami iš jo) internetu, naudojant el. pašto siuntimo SMS arba žiniatinklio paslaugą.
Pranešimai taip pat gali būti siunčiami į daugelį įrenginių konkrečiame geografiniame regione. Regioniniai pranešimai arba SMS-CB gali būti naudojami viešiems pranešimams transliuoti arba mobiliojo ryšio teikėjo įspėjimams dėl aprėpties zonos. Teksto pranešimai taip pat gali būti naudojami su reklama ar programomis susijusiems pranešimams siųsti konkretiems vartotojams ar vartotojų grupėms. Pavyzdžiui, televizijos stotis gali pasiūlyti paslaugą, kurios metu žiūrovas gali pateikti stočiai savo mobiliojo telefono numerį; mainais stotis visiems vartotojams, užsiregistravusiems naudotis paslauga, žinute išsiųs įspėjimus apie naujausias naujienas. Vaistinė gali pakviesti pacientus registruoti savo telefono numerius, kai jie pateikia informaciją apie receptą, kad parduotuvė galėtų išsiųsti pacientams SMS žinutes, kai tuos receptus reikia užpildyti ir kai jie bus paruošti atsiimti.
SMS taip pat naudojo daugelis televizijos tinklų ir korporacijų, kad paskatintų vartotojus sąveikauti su produktu. Pavyzdžiui, kai kurios televizijos konkursinės programos leidžia žiūrovams balsuoti už mėgstamiausius dalyvius teksto pranešimu. Europos televizija dar labiau pastūmėjo šią idėją, skatindama kai kurių laidų žiūrovus valdyti personažų veiksmus ekrane naudojantis mobiliojo telefono SMS galimybėmis.
Kai kurios internetinės paslaugos turi integruotą SMS galimybę, kad informacija būtų lengvai pasiekiama mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, išsiųsdamas SMS žinutę tam tikru numeriu, mobiliojo telefono vartotojas gali gauti informaciją nuo vietinių orų iki autobusų stoties vietos. Socialinės žiniasklaidos svetainėse, tokiose kaip Twitter™ ir Facebook, vartotojai gali skelbti pranešimus savo paskyrose ir gauti naujienas teksto pranešimu.
Politikoje SMS žinutėmis taip pat buvo siunčiamos kandidatų žinutės potencialiems rinkėjams. Kandidatams ar labdaros organizacijoms galima aukoti teksto žinute. SMS buvo naudojamos politiniam pasipriešinimui ir socialiniams neramumams organizuoti. Nors kitos socialinės žiniasklaidos technologijos prisiėmė daugiau šio vaidmens, SMS vis dar yra labai efektyvus būdas skleisti žinutes tarp žmonių, ypač šalyse, kur internetas ir kitos komunikacijos formos yra labiau apribotos.
Istorija ir populiarumas
SMS protokolas prasidėjo nuo 1985 m. sukurtų pasaulinės mobiliojo ryšio sistemos (GSM) standartų. Jis buvo parduodamas tik 1993 m., o ne visi korinio ryšio paslaugų teikėjai siūlė šią paslaugą. Jo populiarumas augo visoje Europoje ir Azijoje 1990-aisiais ir 2000-aisiais; vienas iš pagrindinių veiksnių buvo jo kaina, kuri dažnai buvo daug mažesnė nei net trumpo balso skambučio.
2000 m. buvo išsiųsta mažiau nei 20 milijardų pranešimų; iki 2010 m. šis skaičius išaugo iki 6.1 trln. Daugiau nei 70 % suaugusių mobiliųjų telefonų naudotojų JAV pranešė, kad 2010 m. jie naudojo savo telefonus tekstiniams pranešimams siųsti. Daug kur SMS yra ypač populiarios tarp jaunesnių telefonų naudotojų.
Teksto siuntimo problemos
Teksto žinutės pristatymas negarantuojamas, iki 5% pranešimų pasimeta perduodant arba pristatomi ilgai po jų išsiuntimo. Apskritai, belaidžio ryšio paslaugų teikėjai mano, kad SMS yra mažesnis prioritetas nei balso ryšys, todėl buvo kritikuojamas tekstinių pranešimų siuntimas, kaip priemonė siunčiant visuomenei skubius pranešimus.
Kitos žinučių siuntimo problemos gali kilti, kai gavėjo belaidžio ryšio paslaugų teikėjas nesiūlo tų pačių paslaugų kaip siuntėjo. Dauguma belaidžio ryšio paslaugų teikėjų Šiaurės Amerikoje naudoja 7 bitų abėcėlę tekstiniams pranešimams siųsti. Kai kurių teikėjų palaikoma 8 bitų pranešimų sistema leidžia vartotojams siųsti ne tik tekstą, bet ir vaizdo failus. Tikėtina, kad gavus 8 bitų pranešimą per 7 bitų teikėją galutiniam vartotojui bus pateikta iškraipyta nesąmoningo teksto eilutė.
Vairavimas siunčiant žinutes
Augant SMS populiarumui, didėja ir susirūpinimas, kad žmonės naudojasi savo telefonais darydami kitus dalykus, pavyzdžiui, vaikščiodami ar vairuodami. JAV daugelyje valstijų galioja įstatymai, draudžiantys vairuotojus naudoti nešiojamus mobiliuosius telefonus dėl bet kokios priežasties, įskaitant balso skambučius ar žinučių siuntimą. 2012 m. 39 valstijos ir Kolumbijos apygarda uždraudė visiems vairuotojams rašyti žinutes vairuojant.