Paprasčiau tariant, ekonominį tinklą sudaro asmenys, grupės, organizacijos, bendruomenės ar ištisos tautos, kurios bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos naudos visiems tinklo nariams. Išnaudodamas visus narių konkurencinius pranašumus, turtą ir išteklius, ekonominis tinklas siekia padidinti savo narių gamybos pajėgumus ir ekonominį augimą kartu. Tokie tinklai gali turėti fiksuotą narystę, besikeičiančią narystę arba nuolat besikeičiančią narystę, priklausomai nuo konkrečių tinklo tikslų. Idėja – padidinti narių pozicijas rinkoje. Tokių tinklų dalyviai daugiausia dėmesio skirs darbuotojų įdarbinimui, žinių ir išteklių telkimui bei rinkų tyrimui, kad atskleistų ekonomines galimybes.
Daugelis pramonės šakų yra pagrįstos ekonominiu tinklu, ypač pradedant pramonės revoliucija ir nacionalinių ekonomikų akcentavimu visame pasaulyje. Šie tinklai atsirado tiesiogiai reaguojant į efektyvumo problemas, kylančias dėl didėjančios ir mažiau asmeniškos ekonomikos. Kadangi tinklai gali teikti produktus ir paslaugas bendrai, ši tendencija tęsėsi per XXI amžių, siekiant sušvelninti didelės ekonominės struktūros, apimančios pramonės šakas ir įvairaus dydžio tinklus – nuo pavienių asmenų iki tautų, poveikį, reaguojant į globalizuotą ekonomiką. Informacija tapo pagrindiniu, vertingiausiu ekonomikos elementu, o ekonominiai tinklai paprastai formuojami tam, kad ta informacija būtų sujungta, dalijamasi ir į ją reaguojama.
Nors kolektyvinis ekonominis tinklas, pvz., Pietryčių Azijos tautų asociacija (ASEAN), gali gauti daug naudos, tai gali būti naudinga ir pavieniams asmenims. Tačiau nauda asmenims labai priklauso nuo ryšių tarp tų asmenų tinklo. Tinklo struktūra dažnai nulemia galimų ekonominių santykių baigtį, dažniausiai nulemdama, kiek informacijos keičiamasi ir kokiais tikslais. Kiti tinklo struktūros padariniai yra prekių ir paslaugų mainai bei finansinių išteklių mainai. Nepaisant struktūros svarbos ekonominiame tinkle, teorijos ir metodų, skirtų tų struktūrų analizei, išvystymas dažnai trūksta, o tai geriausiu atveju yra pagrindas.
Vis dėlto šiuolaikinės ekonominės sistemos nuosekliai linksta į ekonominius tinklus. Kurdami pasaulinę sistemą, šie tinklai nuolat sąveikauja tarpusavyje dėl žinių ir veiksmų tarpusavio priklausomybės. Tačiau dėl tokios tarpusavio priklausomybės šie tinklai gali susilpnėti, kai patiria nepasitikėjimą, skaidrumo stoką ir bankininkystės bei investicinių veiksmų susiejimą. Ekonominiai tinklai sustiprina šių rizikų poveikį, įskaitant ekonominius nesėkmes ir oportunistinius veiksmus, kuriais siekiama pasinaudoti tinklu, o ne gauti naudos. Dėl šių veiksnių manoma, kad tyrimai, orientuoti į ekonominių tinklų struktūros optimizavimą, yra būtini siekiant ekonomikos tvarumo ir sistemos stabilumo užtikrinimo.