Ekonominio pagrįstumo analizė yra procesas, kurio metu nustatoma, ar nauja įmonė yra verta išlaidų ir laiko investicijų. Ji taip pat žinoma kaip kaštų naudos analizė. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į naujos įmonės kūrimo ir eksploatavimo išlaidas. Praktika yra būdas sumažinti naujų įmonių išbandymo riziką. Atsižvelgiama į daugybę veiksnių ir, jei jie rodo, kad idėja yra ekonomiškai efektyvi, ji paprastai bus priimta.
Kai kurios organizacijos, priimdamos sprendimus, naudoja ekonominio pagrįstumo analizę. Tai dažniausiai pastebima verslo, vyriausybės ir akademinėse institucijose. Gali būti atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar naujos technologijos pritaikymo, naujo objekto statybos ar kitų investicijų į naują fizinę nuosavybę išlaidos yra įmanomos. Tai taip pat gali padėti organizacijai nuspręsti, ar naujos programos, produkto ar paslaugos kūrimas vertas pradinių išlaidų ir laiko.
Kai kurie dalykai, į kuriuos galima atsižvelgti atliekant ekonominio pagrįstumo analizę, yra dabartinės rinkos sąlygos, klientų poreikiai ir istorinė panašių įmonių sėkmė. Analizę atliekantys žmonės taip pat dažnai bandys nustatyti, kiek laiko prireiktų norint pasiekti norimus rezultatus. Apskritai, atliekant analizę, paprastai tiriama, ar yra paklausa dalykų, kuriuos suteiktų nauja įmonė, ypač jei tai parduodamas produktas ar paslauga.
Kitas ekonominio pagrįstumo analizės veiksnys gali būti nustatymas, ar naujos įmonės įgyvendinimas leis sutaupyti išlaidų. Kai kuriais atvejais tai yra pagrindinis projekto įgyvendinimo tikslas. Šiuo atveju bus tiriama daug tų pačių veiksnių, tačiau teigiamas galutinis rezultatas parodytų ne tik naudą, bet ir išlaidų sumažėjimą.
Ekonominio pagrįstumo analizė yra vienas iš penkių dažniausiai atliekamų tyrimų tipų, kurie naudojami naujų įmonių naudai pasverti, kartu su technologijų ir sistemos galimybių analize, teisinio pagrįstumo analize, veiklos pagrįstumo analize ir tvarkaraščio pagrįstumo analize. Technologijų ir sistemos galimybių analizė naudojama siekiant padėti organizacijai nuspręsti, ar ji turi techninių išteklių naujai įmonei imtis. Teisinių galimybių analizė padeda nustatyti, ar nauja įmonė atitinka įstatymus. Veiklos pagrįstumo analizės tikslas yra nuspręsti, ar nauja įmonė gali išspręsti problemas, kurias ji turi išspręsti, o grafiko galimybių analizė padeda nustatyti, ar projektą galima užbaigti per numatytą laikotarpį.