Klausymo įgūdžių ugdymas, aiškumas, tinkama kūno kalba ir gebėjimas kalbėti pagal auditorijos interesus yra veiksmingi būdai pagerinti verslo komunikaciją. Darbo pareigoms atlikti paprastai reikalingas tiek žodinis, tiek rašytinis bendravimas, įskaitant vis didesnį pasitikėjimą el. paštu. Be aukščiau paminėtų įgūdžių, gera sakinio struktūra, nuoširdumas ir kalbos lankstumas gali būti svarbūs bendraujant raštu ir žodžiu, siekiant užmegzti ryšį ir išvengti galimos painiavos. Bendraujant akis į akį, atvira kūno kalba, ramus balso tonas ir gebėjimas perteikti nuoširdų susidomėjimą yra labai svarbūs būdai.
Bendravimo įgūdžių pagrindas – gebėjimas klausytis kito žmogaus ir suprasti, ką jis nori pasakyti. Gebėjimo suprasti, kaip jaučiasi kitas asmuo ir ką jis gali pasakyti, demonstravimas yra vienas iš geresnių būdų pagerinti verslo komunikaciją. Klausymo įgūdžių ugdymas dažnai reiškia, kad reikia išmokti tylėti, kol kitas asmuo kalba, nepamiršti klausytis pagrindinių žodžių ir balso tono bei užduoti klausimus. Dalis buvimo geru klausytoju taip pat apima pagrindinių kito asmens išsakytų teiginių kartojimą ir jo rūpesčių pripažinimą.
Rašytinė verslo komunikacija gali būti patobulinta bandant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp objektyvumo ir asmeniškumo. Nors palankiau pristatyti profesionalų elgesį, rašytinis bendravimas greičiausiai bus interpretuojamas palankiai, jei kalba nėra itin formali. Siekiant pagerinti verslo komunikaciją, el. laiškus galima rašyti glausta sakinių struktūra, naudojant stilių, primenantį neformalų pokalbį.
Mokymasis rodyti atvirą kūno kalbą gali būti dar vienas svarbus būdas pagerinti verslo komunikaciją. Daugumos bendravimo akis į akį metu, nepaisant to, kas iš tikrųjų pasakyta, mažiau tikėtina, kad klausytojas susidarys palankų įspūdį apie kalbėtoją, jei jo veido išraiška rodo nesusidomėjimą ar nepasitenkinimą. Laikyena ir laikysena taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant veiksmingą kūno kalbą, be tinkamo akių kontakto. Sėdėdami susitikimo metu kai kurie asmenys perteikia susidomėjimą ir įsitraukimą kalbėdami šiek tiek pasilenkę į priekį ir nežymius judesius rankomis.
Gebėjimas tiesiogiai kreiptis į auditoriją taip pat yra geras būdas pagerinti verslo komunikaciją. Rašytinė ir žodinė komunikacija gali būti skirta vidiniam arba išoriniam gavėjui, o kalba turėtų būti kreipiama į jį vardu, jei įmanoma. Daugeliu atvejų gali būti tikslingiau naudoti antrojo asmens kalbą, kad būtų sukurtas aktyvesnis, tiesioginis jausmas ir tonas. Autoriui ar kalbėtojui taip pat gali būti veiksmingiau kreiptis į jį pirmuoju asmeniu.